Pãsvalio sùtartys, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino trys sutartys, sudarytos 1557 Pasvalyje. Susijusios su stiprėjančia Livonijos konfederacijos narių tarpusavio kova, reformacijos plitimu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės planais išplėsti įtaką Livonijoje. Baigtas 2 metus trukęs abiejų šalių konfliktas dėl valstybių sienos ir tranzito Dauguva (Daugpilio komtūru iki 1554 buvęs Wilhelmas Fürstenbergas kenkė Lietuvai). 1556 06 magistro Heinricho Galeno vadovaujamai Livonijos ordino kariuomenei užėmus Rygos arkivyskupo Vilhelmo Brandenburgiečio, Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio brolio ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto seserėno, valdas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė atvyko prie Livonijos (Latvijos) sienos. Arkivyskupą Lietuva nuo vokiečių riterių gynė jau nuo Vytenio ir Gedimino laikų (Rygoje kurį laiką stovėjo lietuvių įgula). Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė siekė neleisti Livonijoje įsigalėti Rusijai, kuri ją laikė kone savo vasalu. Pradėti su Livonijos ordinu karą ragino Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila Juodasis, bet Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas nesiryžo, nes į karą įsitrauktų Rusija. Konfliktui sureguliuoti tarpininkavo Austrijos hercogas ir kartu Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatorius, Žygimanto Augusto uošvis Ferdinandas I Habsburgas.

Naujasis Livonijos ordino magistras Wilhelmas Fürstenbergas (juo tapo vietoj 1557 05 mirusio Heinricho Galeno), vengdamas karo, 1557 09 05 Pasvalyje su Lietuvo didžiuoju kunigaikščiu Žygimantu Augustu sudarė tris sutartis. Pirmąja magistras įsipareigojo grąžinti Rygos arkivyskupui ir jo koadjutoriui (abu buvo paleisti iš kalėjimo ir atvyko į Pasvalį) valdas su pilimis, pusininko teisę į Rygos miestą; atlyginti už sunaikintą turtą. Arkivyskupijos riteriai ir pilių viršininkai, kurie buvo prisaikdinti magistrui, vėl buvo laikomi prisiekę arkivyskupui. Vilhelmui Brandenburgiečiui uždrausta priimti liuteronybę ir tapti pasaulietiniu Livonijos kunigaikščiu, magistro konkurentu. Antrąja sutartimi patvirtinta 1529–41 nustatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės siena su Livonija. Livonijos ordinas įsipareigojo iki 12 23 grąžinti sulaikytus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pirklių laivus ir konfiskuotas prekes, jos pirkliams užtikrinamas Livonijoje laisvas tranzitas; tokiomis pat teisėmis Lietuvoje galintys naudotis Livonijos pirkliai. Svarbiausia – 09 14 sudaryta trečioji sutartis: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Livonijos ordino karinė sąjunga prieš Rusiją, nors Livonija su Rusija 1554 buvo sudariusi 15 metų taikos sutartį, o Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – paliaubas iki 1562. Livonija pasižadėjo neleisti per savo teritoriją Rusijai pulti Lietuvos, o ši per Lietuvos teritoriją – Livonijos. Ši sutartis buvo pretekstas Rusijai (valdovas Ivanas IV Rūstusis) 1558 pradėti kariauti Livonijoje (1558–83 Livonijos karas). Žlungant Livonijos konfederacijai diduma tos vokiečių kolonijos teritorijos 1559, 1561, 1564 buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės.

B. Dundulis Lietuvos užsienio politika XVI a. Vilnius 1971; R. Varakauskas Lietuvos ir Livonijos santykiai XIII–XVI a. Vilnius 1982.

1777

415