Patagònijos Ándai (Andes Patagónicos), Patagònijos Kordiljèra, kalnagūbris Čilėje ir Argentinoje, ištįsęs iš šiaurės į pietus nuo 39° pietų platumos iki Magelano sąsiaurio. Ilgis daugiau kaip 1500 km, didžiausias aukštis 4058 m (San Valentíno kalnas). Suskaidyti sprūdžių, smarkiai apledėję. Daug ledyninių reljefo formų. Šiaurinėje dalyje yra ugnikalnių (Llaimos ugnikalnis, Laníno, Osorno ugnikalnis, Calbuco, Huequi, Minchinmávidos, Corcovado ugnikalnis). Dažni žemės drebėjimai.

Klimatas vidutinių platumų jūrinis ir pereinamasis iš jūrinio į žemyninį; vakariniuose šlaituose per metus iškrinta iki 5000 mm kritulių, rytiniuose šlaituose daug mažiau.

Aukščiausios viršūnės apledėjusios. Ypač dideli ledynai Patagonijos Andų pietuose; ledyninis skydas (jo storis iki 1000 m) dengia apie 22 000 km2 plotą. Nuo skydo slenkantys slėniniai ledynai vakaruose leidžiasi į Ramiojo vandenyno fiordus, rytuose – į ledyninius ežerus. Didžiausi slėniniai ledynai: Upsalos (ilgis 60 km), San Tadeo (57 km), Jorge Montto (52 km), Steffeno (50 km), San Rafaelio (45 km), O’Higginso (40 km).

Nuo Patagonijos Andų teka upės į Ramųjį ir į Atlanto vandenyną; per kalnus eina vandenskyra. Daug ledyninių ežerų (Llankihue ežeras, Nahuel Huapí, Buenos Airių ežeras, San Martíno ežeras, Viedmos ežeras, Argentino ežeras).

Kalnuose auga spygliuočių ir mišrieji miškai (juose yra notofagų, araukarijų, pušų).