„Saulė“

Saulės rūmai Kaune (Kauno apskrities viešoji biblioteka)

Saulės draugijos pedagoginių kursų baigiamoji laida Voroneže 1918, centre sėdi pedagogė Vladislava Arminaitė 1894–1966 (Lietuvos švietimo istorijos muziejus)

„Saulė“, Lietùvių švietmo draugijà ,,Saulė“, katalikiškoji švietimo draugija, veikusi 1906–40. Būstinė buvo Kaune. Saulė įkurta 1906 05 25 Kauno gubernijos gubernatoriui P. Veriovkinui patvirtinus draugijos įstatus. Steigėjai: kunigai K. Olšauskas (1906–14 pirmininkas) ir P. Januševičius, visuomenės veikėjai P. Garalevičius, A. Laumianskis, R. Šliūpas ir T. F. Žilinskas. Svarbiausias tikslas – steigiant lietuviškas mokyklas šviesti Kauno gubernijos lietuvius.

1906 Saulė Kaune slaptai įkūrė mokytojų kursus (tai buvo pirmoji pedagoginė mokykla, kurioje galėjo mokytis ir moterys), 1907 kursai legalizuoti. 1908–14 mokytojų kursus lankė 545 klausytojai, juos baigė 106 (baigusieji šiuos kursus mokytojai įsidarbindavo Saulės arba kitų švietimo draugijų išlaikomose pradinėse mokyklose). Iki 1918 mokytojų kursus baigė 200 žmonių, iš jų – A. Galaunienė, I. Grigaitienė, A. Gylys, M. Šalčius, K. Šimonis. Mokytojų kursams vadovavo J. Vokietaitis, juose dirbo J. Balčikonis, F. Damijonaitis, K. Karosas, S. Kymantaitė‑Čiurlionienė, S. Matjošaitis, J. Matusas, R. Oleka, R. Šliūpas, T. F. Žilinskas, K. Žitkus‑Žitkevičius. Saulės skyriai įvairiose Lietuvos vietovėse steigė pradines mokyklas, sekmadieninius ir vakarinius kursus suaugusiesiems, „Saulės“ draugijos bibliotekas ir skaityklas, knygynus, vaikų darželius ir kitas švietimo įstaigas. 1907 veikė 25 pradinės mokyklos, 1910 – 45 (vienos jų buvo vienklasės, kitos – dviklasės, trečios – vadinamosios rašto mokyklos; jose mokėsi apie 3500 moksleivių). Saulė 1907–14 įsteigė daugiau kaip 60 pradinių mokyklų ir kursų suaugusiesiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, mokėsi daugiau kaip 1500 moksleivių. 1911 Rusijos imperijos valdžia ketino sustabdyti Saulės veiklą, bet vidaus reikalų ministrui leidus buvo leista veiklą tęsti. Iki 1918 Saulės išlaikomų švietimo įstaigų ugdymo programos buvo suderintos su Katalikų Bažnyčios keliamais tikslais, mokyklas globojo bažnytinė vadovybė, paskelbus nepriklausomybę buvo dirbama pagal Švietimo ministerijos parengtas mokymo programas. Draugija Saulė skiepijo katalikybės pasaulėžiūrą, patriotizmą. 1913 Kaune draugija pasistatė Saulės rūmus (pirmasis Lietuvoje visuomeninės paskirties pastatas, pastatytas lietuvių, daugiausia gyvenančių Jungtinėse Amerikos Valstijose, iniciatyva ir lėšomis). Rūmuose įsikūrė pati draugija, buvo rengiami mokytojų kursai, 1919 įsteigta Lietuvoje pirmoji muzikos mokykla (vadovas J. Naujalis), 1923 pirmoji mergaičių progimnazija (,,Saulės“ gimnazija). 1907 Saulė turėjo 32, 1910 – 72, 1913 – 63 skyrius (3372 nariai). Per Pirmąjį pasaulinį karą kai kurios Saulės išlaikomos mokyklos buvo evakuotos į Rusijos gilumą. Mokytojų kursai perkelti į Vilnių, vėliau – į Voronežą, 1918 – vėl į Kauną (vietoj jų buvo įsteigta Saulės mokytojų seminarija, nuo 1923 į ją buvo priimamos tik mergaitės). 1915 pabaigoje–1918 Saulė įsteigė pirmąsias lietuviškas gimnazijas Kaune ir Panevėžyje, vėliau gimnazijas ir progimnazijas Biržuose, Jurbarke, Kražiuose, Ramygaloje, Rokiškyje, Švėkšnoje, Utenoje, Telšiuose, Žagarėje. 1919 Saulė išlaikė 10 gimnazijų ir progimnazijų (apie 1600 mokinių). Po Gruodžio septynioliktosios perversmo tautininkams atėjus į valdžią dauguma mokyklų suvalstybintos, Saulės veikla susilpnėjo. Iki 1940 veikė tik Švėkšnos gimnazija, Šeduvos progimnazija ir pradžios mokykla Kaune. 1940 SSRS okupavus Lietuvą draugija Saulė uždaryta.

-Saulės draugija; -draugija Saulė