Ovečkin Valentin (Valentinas Ovèčkinas) 1904 06 22Taganrog 1968 01 27Taškentas, rusų rašytojas, publicistas.
Biografijos faktai
1925–31 pirmosios Paazovėje žemės ūkio komunos pirmininkas. 1933–34 Kislovodsko profsąjungos pirmininkas. Nuo 1934 žurnalistas profesionalas. SSRS–Vokietijos karo dalyvis, karo korespondentas. 1960 rudenį susipažinęs su Omsko srityje vykstančia plėšininių žemių panaudojimo kampanija SSKP konferencijoje Kurske kritikavo kampanijos tariamą naudingumą ir klestintį subjektyvizmą. Susilaukęs konferencijos dalyvių protesto bandė nusižudyti. Pasitraukė iš visuomeninės ir literatūrinės veiklos, išvažiavo gyventi į Taškentą.
Grožinė kūryba
Kaip rašytojas išgarsėjo meninių apybraižų ciklu Rajono kasdienybės (Rajonnye budni 1952–56, lietuvių kalba 1955), kuriose gvildeno aktualias žemės ūkio problemas, vaizdavo tragišką sovietų valstiečio gyvenimą, kolūkių pirmininkų savivalę; būdinga tikroviškų faktų ir grožinės literatūros elementų derinimas. Kaimo gyvenimo tematika dar sukūrė apsakymų, apysakų ir pjesių (apsakymų rinkinys Kolūkio apsakymai / Kolchoznye rasskazy 1935, apysaka Praskovja Maksimovna 1939, pjesės Bobų vasara / Bab'e leto 1947, Nastja Kolosova, pirmoji redakcija 1949, antroji redakcija 1950, Vasaros lietūs / Letnie doždi 1959, Laikas skinti vaisius / Vremja požinat' plody 1960, Tegu tai išsipildys / Pust' ėto sbudetsja 1961).
1972 išspausdinta V. Ovečkino autobiografinių apybraižų rinkinys Neišgalvotos apybraižos (Nevydumannye očerki) ir rinkinys Straipsniai, dienoraščiai, laiškai (Stat'i, dnevniki, pis'ma).
Kūrybos įtaka
V. Ovečkino realistiniai kūriniai turėjo įtakos rusų kaimiškosios prozos rašytojams (F. Abramovui, V. Tendriakovui, G. Trojepolskiui, J. Dorošui ir kitiems) ir lietuvių literatūrai (J. Avyžiaus romanai Kaimas kryžkelėje, Degimai).