Vèdos (skr. žinojimas; šventasis mokymas), senovės indų šventieji raštai, seniausi indų raštijos paminklai. Vedos pradėtos kurti 2 tūkstantmečio prieš Kristų pradžioje. Parašytos vedų kalba, eilėmis ir proza. Laikomos rišiams kontempliacijos metu apreikštais tekstais (šručiais). Vedos labai paveikė Indijos kultūrą, jomis grindžiamas vedizmas. Yra 4 Vedos: Rigveda, Samaveda, Jadžurveda ir Atharvaveda. Kiekvieną jų sudaro 3 dalys: samhita – giesmių rinkinys (seniausi Vedų tekstai), brahmana – apeigų ir jų prasmės aiškinimas, legendos, mitai, filosofiniai apmąstymai (vėliau į brahmanas buvo įtrauktos aranjakos ir upanišados), sūtra – brahmanos santrauka. Pagal paskirtį Vedų tekstai skirstomi į praktinius (nurodymai, kaip atlikti apeigas) ir filosofinius (pasaulio pažinimo). Pirmykštė Vedų paskirtis – pagelbėti apeigas atliekantiems dvasininkams. Iš pradžių Vedų tekstai buvo perduodami iš kartos į kartą žodžiu. Vėliau atsirado Vedas aiškinančių mokyklų (šakhų) ir įvairių samhitą papildančių brahmanų.