Kossak-Szczucka Zofia (Zofija Kòsak-Ščuckà), tikr. Zofia Kossak-Szatkowska 1890 08 08Kośmin (Liublino vaivadija) 1968 04 09Bielsko-Biała, lenkų rašytoja. Lavinta namuose. 1906 mokytojavo Varšuvoje. Studijavo tapybą Varšuvoje ir Ženevoje. Nacių okupacijos metais dalyvavo pasipriešinimo judėjime, redagavo pogrindinį leidinį Polska żyje (1939–41) ir Lenkijos atgimimo fronto leidinį Prawda (1942–43). 1943–44 nacių kalinta Osvencimo koncentracijos stovykloje. 1944 dalyvavo Varšuvos sukilime. 1945–57 gyveno Didžiojoje Britanijoje. Grįžusi apsigyveno Górki Wielkie (Silezijos vaivadija), bendradarbiavo katalikų spaudoje. Debiutavo atsiminimų knyga Gaisras (Pożoga 1922). Populiarumą pelnė istorinių romanų trilogija Kryžiuočiai (Krzyżowcy 1935, Raupsuotasis karalius / Król trędowaty 1936, lietuvių kalba pavadinimu Balduinas IV 1939, Be ginklų / Bez oręża 2 t. 1937). Parašė romanus Auksinė laisvė (Złota wolność 1928), Dievo pamišėliai (Szaleńcy Boży 1929), Legnicos laukas (Legnickie pole 1930), Nežinomas kraštas (Nieznany kraj 1932), Dejaniros rūbas (Suknia Dejaniry 1948), Taikos susitarimas (Przymierze 1952), Šiaurės Troja (Troja Północy 1960, kartu su Z. Szatkowskiu); juose vyrauja biblinės ir Lenkijos istorijos temos. Istoriniame romane Palikimas (Dziedzictwo 3 t. 1956–67) aprašė 1863 sukilimą. Parašė atsiminimų iš Osvencimo koncentracijos stovyklos (Iš bedugnės: Lagerio atsiminimai / Z otchłani: Wspomnienia z lagru 1946), kūrinių vaikams ir jaunimui (Kacperiuko mažylio bėdos / Kłopoty Kacperka góreckiego skrzata 1946, Miestas prie ežero / Gród nad jeziorem 1947).

3047