Delon Alain (Alenas Delònas) 1935 11 08Sceaux (Île‑de‑France’o regionas), prancūzų kino aktorius. 1952–56 tarnavo karinėse jūrų pajėgose, nuo 1954 dalyvavo Indokinijos kare. Sukūrė daugiau kaip 100 vaidmenų kino ir televizijos filmuose. Išgarsėjo režisierių R. Clément’o (Tomas Riplis – Saulės nudeginti 1960), L. Visconti (Rokas – Rokas ir jo broliai 1960, Tankredis – Leopardas 1963), M. Antonioni (Pjero – Užtemimas 1962) filmuose. Vėliau daugiausia vaidino nuotykių filmuose, detektyvuose (Fransis – Melodija iš rūsio 1963, režisierius H. Verneuil’us, Džefas Kostelo – Samurajus 1967, režisierius J.‑P. Melville’is, Žanas Polis – Baseinas 1969, Rokas – Borsalino 1970, abiejų režisierius Jacques’as Deray, Casanova – Casanovos sugrįžimas 1992, režisierius Édouard’as Niermansas).
Alain Delon
A. Delon. Pono Kleino vaidmuo filme Ponas Kleinas (1976, režisierius J. Losey; Konsjeržė – Suzanne Flon)
Sukūrė raiškių psichologinių vaidmenų: Ponas Kleinas (Ponas Kleinas 1976, režisierius J. Losey), Baronas de Šarliusas (Svano meilė, režisierius V. Schlöndorffas), Roberas (Mūsų istorija, režisierius Bernard’as Blier, abu 1984), Jis, Rožė Lenoksas, Rišaras Lenoksas (Naujoji banga 1990, režisierius J.‑L. Godard’as), Aleksandras (Diena ir naktis 1996, režisierius B.‑H. Lévy), Žiuljenas (Vienas iš dviejų 1998, režisierius Patrice’as Leconte’as). Dažnai vaidino stiprius, aistringus, nenuspėjamus, išdidžius, tačiau vienišus herojus, vaidybai būdinga prigimtinis artistiškumas, plastiškumas.
1968–86 vadovavo kino bendrovei Adel Productions, dirbo prodiuseriu. Režisavo vaidybinių filmų (Už policininko galvą / Pour la peau d’un flic 1981), teatro sepktaklį Meilės laiškai (2008).
Berlyno kino festivalio (1995), Kanų kino festivalio (2019) prizas už visą kūrybą.