A. Scarlatti skirtas pašto ženklas (Italijos paštas; 1975, dizaineris Erosas Donnini)

Scarlatti Alessandro (Alesandras Skarlãtis), tikr. Pietro Alessandro Gaspare 1660 05 02Palermas 1725 10 22Neapolis, italų kompozitorius. D. Scarlatti tėvas. Vienas žymiausių Neapolio mokyklos atstovų. Nuo 1672 gyveno Romoje, manoma, mokėsi pas G. Carissimi. 1680–83 Švedijos karalienės Kristinos rūmų kapelmeisteris Romoje. 1684–1702 karališkosios kapelos kapelmeisteris Neapolyje. 1702 išvyko iš pradžių į Florenciją, paskui į Romą, dirbo kapelmeisterio padėjėju, vėliau kapelmeisteriu Švč. Mergelės Marijos didžiojoje bazilikoje. Popiežiui uždraudus rodyti viešus operų spektaklius Romoje A. Scarlatti kūrė oratorijas savo globėjams kunigaikščiui Ruspoli, kardinolams Pietro Ottoboni (1667–1740) ir Benedetto Pamphili (1653–1730), kantatas, serenadas.

1708–17 ir nuo 1722 gyveno Neapolyje, dirbo vicekaraliaus rūmų kapelmeisteriu. 1715 popiežius Klemensas XI suteikė jam dvariškio titulą. 1717–22 gyveno Romoje, vadovavo savo operų (tarp jų ir paskutiniosios Grizelda / La Griselda 1721) pastatymams Teatro Capranico. Mokiniai: F. Geminiani, J. A. Hasse.

Kūriniai

Kaip operų kūrėjas išgarsėjo 1679 sukūręs operą Tariamasis apsirikimas / Nekalta klaida (Gli equivoci nel sembiante / L’errore innocente).

Kiti kūriniai, tarp jų – operos (iš viso daugiau kaip 115): Piras ir Demetrijas (Pirro e Demetrio 1694), Pamišusi Didonė (La Didone delirata 1696), Decemvirų žlugimas (La caduta dei Decemviri 1697), Korinto piemuo (Il pastore de Corinto 1701), Didysis Tamerlanas (Il gran Tamerlano 1706), daugiau kaip 30 oratorijų (dalis neišliko), tarp jų – Atgailaujančioji Magdalietė (La Maddalena pentita 1693), Šv. Kazimieras, Lenkijos karalius (San Casimiro re di Polonia 1705), apie 10 mišių, Pasija pagal Joną (Passio secundum Ioannem 1708), Stabat Mater (1723), Magnificat, Te Deum, daugiau kaip 70 motetų, daugiau kaip 600 kamerinių kantatų (daugiausia solo balsui ir skaitmeniniam bosui), apie 30 serenadų, madrigalų, 12 Sinfonie di concerto grosso (1715).

A. Scarlatti operose susiklostė opera seria svarbiausi bruožai: secco ir accompagnato rečitatyvai, aria da capo, ryškus orkestro vaidmuo. Jo operų kūrybai būdinga 3 dalių operos uvertiūra (vadinamoji itališkoji uvertiūra, dar vadinama sinfonia) turėjo įtakos simfonijai atsirasti.

L: E. J. Dent A. Scarlatti: His Life and Works London 1905; R. Pagano, L. Bianchi Alessandro Scarlatti Torino 1972.

267

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką