Liguori Alphonsus (Alfonsas Ligvòris), tikr. Alfonso Maria de’ Liguori 1696 09 27Marianella (Neapolio karalystė) 1787 08 01Pagani (prie Neapolio), vyskupas. Palaimintasis (1816). Šventasis (1831; šventė – rugpjūčio 1). Bažnyčios Mokytojas (1871). Vienas svarbiausių 18 a. kazuistinės moralės atstovų, probabilizmo šalininkas.
Išsilavinimas ir veikla
Baigė Neapolio universitetą; abiejų teisių dr. (1713). 1713–23 dirbo advokatu. Nuo 1723 studijavo teologiją Neapolyje. 1726 įšventintas kunigu. Nuo 1728 vykdė misijas tarp vargšų. Siekdamas jiems padėti 1732 Neapolyje įsteigė redemptorių moterų ir vyrų kongregacijas; vykdė misijas atokiose Neapolio vietovėse, pagarsėjo kaip pamokslininkas. Nuo 1750 redemptorių vyrų kongregacijos generalinis vyresnysis. Nuo 1762 konsekruotas vyskupu ir paskirtas į Sant Agata de Goti vyskupiją Benevento provincijoje; 1775 atsisakė vyskupo pareigų ir apsigyveno redemptorių vienuolyne Pagani.
Veikalai
Parašė daugiau kaip 160 teologijos veikalų moralės, askezės klausimais. Veikale Moralinė teologija (Theologia moralis 4 t. 1748) atmetė gyvenamojo meto teologijos legalizmą bei rigorizmą. Dar parašė knygas Praktiniai nurodymai atliekantiems išpažintį (Praxis confessarii 1757). Išleista A. Liguori veikalų lietuvių kalba pavadinimais: Iszganingi dumojimaj apie sopulius Szwencz. Motinos (31863), Ziegorius mūkos Viešpaties arba Apmislijimas kentėjimų Jėzaus Kristaus (1874), Išganingi dūmojimai apie sopulius Motinos Švenčiausios (1878), Prisigatavojimas ant smerčio (1888; naujas leidimas pavadinimu Pasiruošimas mirčiai 31938), Aplankymai Švč. Sakramento ir Švč. Panos Marijos (1901; naujas leidimas pavadinimu Stovint prieš Dievą 2002), Kristaus sužieduotinei dvasiškas maistas (1905, 3 kn. 21937–38), Apie maldą kaipo raktą į dangų (1906), Kasdien su Jėzumi ir Marija (1939).
A. Liguori (freska Švč. Jėzaus Širdies bazilikoje Zagrebe)
Vaizdavimas dailėje
Dailėje vaizduojamas vyskupo drabužiais, rankoje dažniausiai laiko kryžių arba atverstą knygą.
Nuodėmklausių ir pamokslininkų globėjas (1950).
3138