Lunačiarskij Anatolij (Anatolijus Lunačiárskis) 1875 11 11Poltava 1933 12 26Menton (prie Nicos), SSRS valstybės veikėjas, menotyrininkas, literatūros kritikas, dramaturgas. SSRS Mokslų akademijos narys (1930). Mokydamasis Kijevo gimnazijoje įsitraukė į socialdemokratų judėjimą. Nuo 1904 priklausė bolševikams. Po 1917 Spalio perversmo 1918–29 Rusijos Sovietų Federacinės Socialistinės Respublikos švietimo liaudies komisaras. A. Lunačiarskiui vadovaujant sovietinė švietimo sistema buvo perorientuota į komunistine ideologija pagrįstą naujų kartų ugdymą. Jo pastangomis išsaugota dalis tuo metu masiškai griaunamų kultūros paminklų. 1929–33 Mokslo komiteto prie SSRS Centro vykdomojo komiteto pirmininkas. Mirė vykdamas į Ispaniją, kur buvo paskirtas SSRS įgaliotuoju atstovu.
Anatolij Lunačiarskij (apie 1917)
Parašė daug estetikos (Pozityviosios estetikos pagrindai / Osnovy pozitivnoj ėstetiki 1904), menotyros, literatūros ir teatro kritikos veikalų (dalis jų išleista rinkinyje Kritiniai ir poleminiai etiudai / Ėtjudy kritičeskie i polemičeskie 1905), dramų. Vienas pagrindinių socialistinio realizmo teoretikų. Propagavo vadinamąją dievokūrą (rusiškai bogostroitelstvo) – naują proletariato religiją, kurioje Dievą pakeistų sudievintas kolektyvizmas, žmogaus kūrybinės galios ir pažanga (Religija ir socializmas / Religija i socializm 1908).