Smetonà Antanas 1874 08 10Užulėnis 1944 01 09Cleveland (palaidotas Clevelande Knollwoodo mauzoliejuje, 1975 palaikai perkelti į Chardono All Souls kapines, Ohajo valstija), Lietuvos valstybės, visuomenės ir kultūros veikėjas, Vasario 16 Akto signataras, pirmasis Lietuvos prezidentas. Teisininkas. Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1932). S. Smetonienės vyras. 1893 baigęs Palangos progimnaziją įstojo į Mintaujos (dabar Jelgava) gimnaziją, priklausė slaptai lietuvių organizacijai. Pašalintas iš Mintaujos gimnazijos išvyko į Sankt Peterburgą, kur 1897 baigęs gimnaziją įstojo į Sankt Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, kelis kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Studijuodamas Sankt Peterburge ir per atostogas Lietuvoje mokė privačiai (stoti į Sankt Peterburgo gimnaziją ruošė K. Būgą ir A. Voldemarą). 1902 baigęs universitetą Vilniuje dirbo advokato padėjėju, vėliau 15 m. – Žemės banke.
Antanas Smetona
Visuomeninė veikla iki 1918
A. Smetona (sėdi antras iš kairės) su kitais Lietuvių mokslo draugijos komiteto nariais (1911–12)
Vilniuje A. Smetona veikė lietuvių visuomeninėse, kultūros, švietimo organizacijose Aušra, Rytas, Rūta, Žiburėlis. Keliose gimnazijose dėstė lietuvių kalbą, buvo vienas pirmosios dviklasės lietuvių mokyklos globėjų. Antano ir Sofijos Smetonų namai tapo aktyvių lietuvių visuomenininkų susibūrimų vieta. Bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, 1905–06 su J. Tūbeliu ir J. Jablonskiu redagavo laikraštį Lietuvos ūkininkas. Telkė lietuvių inteligentiją, buvo vienas Lietuvių mokslo draugijos steigėjų, vadovų, išrinktas į draugijos laikraščio Lietuvių tauta redakcinę komisiją. 1907–13 redagavo laikraštį Viltis (buvo vienas jo steigėjų, su J. Tumu-Vaižgantu), 1914–15 ir 1923–24 – žurnalą Vairas, juose formavo tautiškumo ideologiją, suaugusią su katalikiško tikėjimo postulatais, propagavo apšvietos ir kultūros svarbą tautos prisikėlimui, Vilniaus, kaip Lietuvos istorinės sostinės ir kultūros centro, idėją, kėlė skurdžią to meto Rytų Lietuvos valstiečių ir dvarų darbininkų dalią.
Per I pasaulinį karą 1914–15 buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti vienas steigėjų, vicepirmininkas, Vokietijos kariuomenei užėmus Vilnių ir draugijos pirmininkui M. Yčui pasitraukus į Rusiją – vadovas Vilniuje. Nuo 1915 dalyvavo komisijoje, iš Lietuvių mokslo draugijos perėmusioje lietuviškų vadovėlių leidybą (be A. Smetonos nariai buvo M. Biržiška, P. Klimas, A. Janulaitis, K. Bizauskas): per penkerius metus išleista 115 vadovėlių, A. Smetona rūpinosi aritmetikos teorija ir algebra (jo verstų vadovėlių terminologija suderinta su J. Jablonskio ir P. Mašioto nustatytąja, išlikusia iki šių dienų). 1917–18 laikraščio Lietuvos aidas oficialus redaktorius ir leidėjas.
Politinė veikla
1902 su kitais įkūrė Lietuvių demokratų partiją (Lietuvos demokratų partija), 1905 12 jai atstovavo Didžiajame Vilniaus seime (1907 iš partijos pasitraukė). 1917 09 vienas Lietuvių konferencijos Vilniuje organizatorių, jos išrinktas Lietuvos Tarybos narys, 1917 09–1919 04 (su pertrauka 1918 02) – prezidiumo pirmininkas. 1919 04 04–1920 06 19 pirmasis Lietuvos valstybės prezidentas (išrinktas Lietuvos Tarybos). Nuo 1920 opozicijoje, Tautos pažangos partijos, nuo 1924 Lietuvių tautininkų sąjungos lyderis, jos periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas, publicistas. 1920–21 Lietuvos delegacijos Arbitražo komisijos valstybės sienai su Latvija nustatyti vadovas. 1923 01–04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Klaipėdos kraštui. 1923–26 Lietuvos universitete dėstė etiką ir senovės filosofiją; docentas (1926). Nuo 1924 Tarptautinio banko valdybos vicepirmininkas. 1926–27 III Seimo atstovas.
A. Smetona (sėdi ketvirtas iš dešinės) su kitais Lietuvos Tarybos nariais (1917; Lietuvos nacionalinis muziejus)
Prezidentas A. Smetona (antras iš kairės) kalba per Lietuvos kariuomenės paradą Kaune 1929 (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
prezidentas A. Smetona (ketvirtas iš kairės) su Vyriausybės nariais Prezidentūroje 1939 11 22 (Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Po Gruodžio septynioliktosios perversmo 1926 12 19 Seimo posėdyje nedalyvaujant valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų atstovams tautininkų ir krikščionių demokratų 38 balsais (iš viso buvo 85 atstovai, posėdyje dalyvavo 42) išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu. Su kitais pažeisdamas konstituciją 1927 04 paleido Seimą ir įvedė autoritarinį prezidentinį režimą. Rėmėsi daugiausia tautininkais, kariuomene, policija, valstybės saugumu. Suvaržė opozicijos veiklą, laisvę viešai skleisti valdžiai nepalankias nuostatas (įvedė cenzūrą), sugrąžino karo padėtį, 1936 uždraudė opozicinių partijų veiklą, atkūrė vienpartinį Seimą. Susikomplikavus Lietuvos tarptautinei padėčiai 1939 į Vyriausybę įsileido opozicinių partijų atstovų, 1939 paskelbė valstybės neutraliteto politiką. 1940 06 15 per paskutinį Vyriausybės posėdį siūlė atmesti Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai, ginklu priešintis SSRS kariuomenei. Daugumai Vyriausybės narių tam nepritarus pavedė ministrui pirmininkui A. Merkiui pavaduoti jį kaip prezidentą, su šeima pasitraukė į Vokietiją, vėliau į Šveicariją (čia pasirašė Kybartų aktus).
Nuo 1941 03 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV; Niujorke, Čikagoje, Clevelande). Nors Berlyne prašydamas JAV vizos pasižadėjo nelaikyti savęs jokios vyriausybės nariu, pagal prezidento F. D. Roosevelto 1940 06 15 įsakymą kartu su Lietuvos diplomatine tarnyba, atstovybėmis ir konsulatais galėjo naudotis Lietuvos lėšomis, likusiomis JAV bankuose, 1941 04 neoficialiai susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Benjaminu Sumneriu Wellesu ir prezidentu F. D. Rooseveltu. A. Smetona dalyvaudavo tautininkų renginiuose, sakė kalbas. 1941 05 02 Čikagoje pasakė kalbą, kurią transliavo NBC radijo stotis, pabrėžė būtinybę išlaikyti Lietuvos Vyriausybės tęstinumą užsienyje. Žuvo per nenustatytomis aplinkybėmis kilusį gaisrą.
Reikšmė ir atminimo įamžinimas
A. Smetona padėjo perorientuoti Lietuvos ekonominį ir kultūrinį gyvenimą iš Rytų į Vakarus. Domėjosi Lietuvos ūkio plėtra, kultūra, lietuvių kalba, siekė saugoti visuomenės toleranciją kitoms šalyje gyvenančioms tautoms. Jo politinės pažiūros keitėsi nuo nuosaikaus liberalizmo į autoritarizmą. Kaip valstybės vadovas, buvo stiprios diktatūrinės, vieno asmens valdžios šalininkas. Labai suvaržė opozicijos veiklą, bet jos spaudą paliko, nuslopino Suvalkijos valstiečių streiką (1935). Užsienio politikoje laviravo tarp didžiųjų valstybių interesų, stengėsi Lietuvos labui pasinaudoti jų prieštaravimais, priešinosi Lenkijos politikai. Oficialiojoje spaudoje, ypač 4 dešimtmetyje, propaguotas A. Smetonos kultas, jis buvo vadinamas tautos vadu. 1933 A. Smetonos rūpesčiu gimtajame Užulėnyje pastatyta mokykla pavadinta jo vardu (dabar Ukmergės kraštotyros muziejaus skyrius), 1938 pradėjo veikti A. Smetonos gimnazija Ukmergėje, 2009 A. Smetonos vardas suteiktas ir vienai Kauno gimnazijų. 1934 prezidentui tautininkų dovanotame sklype prie Užulėnio 1937 pastatytuose rūmuose veikia Ukmergės kraštotyros muziejaus Prezidento Antano Smetonos dvaro skyrius.
A. Smetona lankosi Klaipėdoje (1937 09, Lietuvos centrinis valstybės archyvas)
Apdovanojimai
Vyties Kryžiaus 3 laipsnio (1927), Gedimino 1 laipsnio (1928) ordinai, Vytauto Didžiojo ordinas su grandine (1930).
-Antanas Smetona
R: Raštai Kaunas 4 t. 1930; Pasakyta parašyta Kaunas–Boston–New York 2 t. 1935–74; Antano Smetonos didžiosios mintys Kaunas 2 t. 1935–37; Rinktiniai raštai Kaunas 1990, Prezidentas Antanas Smetona: raštai, kalbos, darbai (sudarė A. Liekis) 6 t. Vilnius 2018–19.
L: A. Merkelis Antanas Smetona: jo visuomeninė, kultūrinė ir politinė veikla New York 1964; J. Augustaitis Antanas Smetona ir jo veikla Chicago 1966; A. Eidintas Antanas Smetona: politinės biografijos bruožai Vilnius 1990, Antanas Smetona ir jo aplinka Vilnius 2012; L. Truska Antanas Smetona ir jo laikai Vilnius 1996.
1277