statybinių konstrukcijų armavimas
armãvimas (lot. armo – apginkluoju, tvirtinu), medžiagos ar konstrukcijos stiprinimas kita, patvaresne, medžiaga. Armuota medžiaga tampa standesnė, mechaniškai stipresnė, gražesnė, kartais pigesnė. Dažniausiai armuojama metalu, natūraliaisiais ir sintetiniais pluoštais, plaušais, plastikais, kartais mediena. Armuojamas betonas (gelžbetonis, armocementinės konstrukcijos), mūras, keramika, stiklas (armuotasis stiklas), plastikai (armuotieji plastikai), siūlai, popierius. Mašinų, prietaisų, aviacijos technikoje itin paplitusios kompozicinės medžiagos, armuotos stipriais intarpais.