Džigarchanian Armen (Armenas Džigarchaniãnas) 1935 10 03Jerevanas 2020 11 14Maskva, armėnų aktorius. Rusijos dailės akademijos garbės narys (2015).
Išsilavinimas ir veikla
1952–54 dirbo operatoriaus padėjėju kino studijoje Armenfilm Jerevane. 1958 baigė Jerevano dailės ir teatro institutą (Armeno Gulakiano, 1899–1960, mokinys). 1955–66 vaidino K. Stanislavskio rusų dramos teatre Jerevane, 1967–69 ir 1996–2003 Maskvos Lenino komjaunimo teatre (nuo 1990 Lenkom), 1969–96 Maskvos V. Majakovskio teatre. 1989–97 dėstė Rusijos valstybiniame S. Gerasimovo kinematografijos institute, profesorius. 1996 Maskvoje su savo išugdytais studentais įkūrė teatrą – Armeno Džigarchaniano vadovaujamas Maskvos dramos teatras (2021 sujungtas su Satyros teatru), buvo jo meno vadovas, 2005–15 ir direktorius, nuo 2015 prezidentas, čia vaidino (2000, 2007 su šiuo teatru gastroliavo Vilniuje).
Armen Džigarchanian
Teatro vaidmenys
Teatre vaidino nuo 1955. 1969 išpopuliarėjo Levinsono vaidmeniu spektaklyje Sutriuškinimas (1969, pagal Aleksandrą Fadejevą, režisierius M. Zacharovas). Svarbių vaidmenų sukūrė režisieriaus A. Gončiarovo (Stenlis Kovalskis – T. Williamso Geismų tramvajus 1970, Sokratas, Neronas – E. Radzinskio Pašnekesiai su Sokratu 1975, Nerono ir Senekos laikų teatras 1985, Chludovas – Bėgimas 1978, pagal M. Bulgakovą, Tėtušis – T. Williamso Katė ant įkaitusio skardinio stogo 1981, Mendelis Krimas – Saulėlydis 1988, pagal I. Babelį, Nelsonas – Therence’o Rattigano Viktorija?... 1991) spektakliuose. Kiti svarbesni vaidmenys: Krepas (S. Becketto Paskutinė Krepo juosta 1996, režisierius Krikoras Azarianas), Maksas (H. Pinterio Sugrįžimas namo 1999, režisierius Sergejus Gazarovas), Domenikas Sorianas (Milijonierių miestas 2000, pagal E. De Filippo, režisierius Romanas Samginas), Seneka (E. Radzinskio Nerono ir Senekos laikų teatras 2011, režisierius Dmitrijus Isaičevas). A. Džigarchaniano sukurti personažai santūrūs, kupini vidinio žavesio ir susitelkimo.
Kinas
1960 debiutavo kine Akopo vaidmeniu filme Griūtis (režisierius Grigorijus Sarkisovas). 1966 išgarsėjo fiziko Artiomo Manveliano vaidmeniu filme Sveikas, čia aš! (2 serijos, režisierius Frundzė Dovlatianas). Iš viso sukūrė daugiau kaip 300 vaidmenų įvairaus žanro kino ir televizijos filmuose, televizijos serialuose; svarbiausi: Mukučius (Trikampis 1967, režisierius H. Malianas), Artuzovas (Operacija „Trestas“ 1968, 4 serijos, režisierius Sergejus Kolosovas), Prošianas (Liepos šeštoji 1968, režisierius Julijus Karasikas), Ovečkinas (Nauji nesugaunamųjų nuotykiai 1968, Rusijos imperijos karūna, arba Vėl nesugaunamieji 1971), Pagosianas (Kai ateina rugsėjis 1976, visų režisierius Edmondas Keosajanas), Michailas Stišnojus (Gervelė 1969, režisierius Nikolajus Moskalenko), Teisėjas Krigsas (Sveiki, aš jūsų teta! 1975, režisierius Viktoras Titovas), Tristanas (Šuo ant šieno 1978, 2 serijos, režisierius Janas Fridas), Karpas, pravarde Kuprius (Susitikimo vietos pakeisti negalima 1979, 5 serijos, režisierius S. Govoruchinas), Maksas Rišaras (Teheranas‑43 1981, 2 serijos, režisieriai A. Alovas, V. Naumovas), Stalinas (Epochos žvaigždė 2005, 8 serijos, režisierius Jurijus Kara), Sergejaus senelis (Dingusi imperija 2008, režisierius Karenas Šachnazarovas). Vaidyba plataus diapazono, būdinga psichologinis tikslumas, meistriškas persikūnijimas.
Vaidino radijo teatre, įgarsino animacinių filmų. Parašė atsiminimų knygą Aš vienišas klounas (Ja odinokij kloun 2002, su Viktoru Dubrovskiu).