Geulincx Arnold (Arnoldas Gèlinksas), slap. Philaretus 1624 01 31Antverpenas 1669Leiden, olandų filosofas.
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
Leuveno universitete studijavo filosofiją ir teologiją, 1646–58 jame dėstė filosofiją (atleistas už pritarimą jansenistų pažiūroms), 1662–65 Leideno universitete – logiką ir filosofiją. 1658 tapo gydytoju.
Materijos ir dvasios santykis
Remdamasis R. Descartes’o filosofija A. Geulincxas okazionalistiškai aiškino sielos ir kūno, materijos ir dvasios santykį. Anot jo, jei materija ir dvasia yra skirtingos substancijos, jos negali viena kitos paveikti. Minties ir materijos sąveika esanti įmanoma veikiant Dievui. Materijoje vykstantys pokyčiai Dievui yra priežastis sužadinti dvasios pokyčius, kaip ir dvasioje vykstantys pokyčiai – sužadinti materijos pokyčius. Tarp dvasios ir materijos yra iš anksto nustatyta harmonija. Metafiziką skirstė į tris dalis: autologiją (nagrinėja žmogaus Aš ir jo būsenas), somatologiją (tyrinėja kūnus, jų savybes, laiką, erdvę ir judėjimą) ir teologiją (tyria Dievą ir jo atributus).
Etika
Etikos teorijoje A. Geulincxas dorovę apibrėžė kaip meilę protui. Pagrindine dorybe laikė nuolankumą, kaip svarbias išskyrė klusnumą, kruopštumą ir teisingumą.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Klausimų rinkinys (Quaestiones Quodlibeticae 1653), Logika, atkurta iki savo pagrindų (Logica fundamentis suis restituta 1662), Argumentų atradimo metodas (Methodus inveniendi argumenta 1663), Apie dorybę (De Virtute 1665), Pažink save, arba Etika (Gnothi seauton sive Ethica, išleista 1675), Tikroji fizika (Physica Vera 1688), Tikroji metafizika, tinkanti ir peripatetikams (Metaphysica vera et ad mentem peripateticam, išleista 1691).