artèrijos (gr. artēria), kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies. Aukštesniųjų stuburinių gyvūnų mažojo kraujotakos rato arterijomis veninis kraujas teka iš širdies dešiniojo skilvelio į plaučius, o didžiojo kraujotakos rato arterijomis arterinis kraujas teka iš širdies kairiojo skilvelio į periferiją. Arterijos – elastingi vamzdeliai, kurių sienelę sudaro 3 sluoksniai: išorinis (iš jungiamojo audinio), vidurinis (iš lygiųjų raumenų ir elastinių skaidulų) ir vidinis (iš puraus jungiamojo audinio, iškloto endotelio ląstelėmis). Pagal vyraujantį sienelės audinį arterijos skirstomos į elastines (aorta, stambios magistralinės arterijos) ir raumenines (vidutinės ir smulkiosios arterijos, kurios susitraukinėdamos varinėja kraują). Didžiausia žmogaus organizmo arterija – aorta. Toldamos nuo širdies arterijos šakojasi ir plonėja. Smulkiausios arterijos, kurių skersmuo mažesnis nei 100 mikrometrų, vadinamos arteriolėmis; jos pereina į kapiliarus. Arterijų lygiųjų raumenų tonusą kontroliuoja vegetacinė nervų sistema; nuo tonuso priklauso arterinis kraujospūdis.

arterijos: 1 – aortos lankas, 2 – dešinioji poraktinė arterija, 3 – dešinioji bendroji miego arterija, 4 – kairioji bendroji miego arterija, 5 – kairioji poraktinė arterija, 6 – pilvinė aorta, 7 – kairioji inksto arterija, 8 – šlauninės arterijos, 9 – išorinės klubo arterijos, 10 – dešinioji inksto arterija