artilèrijos ugns, artilerijos šaudymas į taikinius. Turi būti laiku paleista, tiksli, netikėta. Pabūklai, artilerijos būriai, baterijos ar keli artilerijos padaliniai, daliniai, junginiai šaudo į vieną taikinį arba į taikinių grupę. Siekiama taikinius sunaikinti, nuslopinti, suardyti. Tiesiu taikymu šaudoma į matomus iš ugnies pozicijų taikinius, iš uždarų ugnies pozicijų – į nematomus. Per puolimą artilerijos ugnis planuojama pagal naikinimo ugnimi etapus, gynyboje – pagal kariuomenės užduotis ir kryptis. Skiriama 7 artilerijos ugnies rūšys: ugnis į atskirą taikinį – baterijos, būrio arba atskiro pabūklo savarankiška ugnis, sutelktoji ugnis – bendra kelių baterijų ugnis į vieną taikinį, užtveriamoji ugnis – vientisas ugnies ruožas, kai šaudoma į atakuojančio (kontratakuojančio) priešo frontą, judrioji užtveriamoji ugnis, nuoseklus ugnies sutelkimas – artilerinės paramos metodas, kai sutelktoji ugnis nukreipiama į priešo gynybos gilumą prieš ten įsiveržusių savo karių frontą ir flangus, ugnies banga – artilerinės paramos metodas, kai vientisos ugnies viena arba dvi juostos perkeliamos į priekį prieš atakuojančios savo kariuomenės frontą, masinė ugnis – taktinio ir operatyvinio junginio artilerijos sutelktoji ugnis, kuria siekiama greitai sunaikinti priešo pagrindines grupes ir kitus svarbius objektus. Skiriami 5 artilerijos ugnies naudojimo būdai: pavieniai šūviai – kiekvienas pabūklas šauna po vieną šūvį, tolyginė ugnis – pabūklai šaudo vienas po kito nustatytais laiko tarpais, tankioji ugnis – kiekvienas pabūklas šaudo savarankiškai, maksimalia greitošauda, salvė – visi turimi pabūklai šauna kartu; artilerinis antpuolis naudojamas, kai reikia greitai sunaikinti ar nuslopinti taikinį – smogiama netikėtai ir itin tankia ugnimi.

645