artstai (pranc. artistes < lot. ars, kilm. artis – menas) atlieka scenos meno kūrinius panaudodami balsą, mimiką, plastiką, kostiumus. Pagal scenos meno rūšis skiriama operos, baleto, pantomimos, cirko, teatro, kino ir kiti artistai. Dramos teatro ir kino artistai dažniausiai vadinami aktoriais. Artistai būna profesionalai ir mėgėjai. Artistų veikla siejama su valstybiniais, privačiais ir kitais meno kolektyvais, trupėmis, įstaigomis (filharmonija, radijas, televizija, kino studija). Rengiami muzikos, scenos meno mokyklose (konservatorijose, institutuose, universitetuose, akademijose), meno kolektyvų, draugijų ir privačiose studijose.

Artistai atsirado gentinėje bendruomenėje, kai kalendorinių švenčių, apeigų, žaidimų dalyviai pasidalijo į atlikėjus ir žiūrovus. Senovės Graikijoje artistų trupės buvo vadinamos Dioniso trupėmis (vaidyba buvo Dioniso kulto ritualas). 5 a. pr. Kr. Atėnuose vykdavo artistų varžybos, buvo dalijami prizai, ginčijamasi dėl vaidybos stilių. Atsirado profesionalų, kūryboje derinusių visų rūšių scenos meno (vaidybos, muzikos, choreografijos) elementus. Atėnuose veikė kitaristų mokyklos, kuriose mokė muzikos, dainavimo ir deklamacijos. Pagal vaidmenų svarbą artistai buvo: protagonistai, deuteragonistai, tritagonistai. Romėnai artistus vadino histrio, vėliau artifex (menininkais); jais buvo vergai arba atleistiniai. Artisto profesija buvo niekinama, juos galėjo visada ir visur nubausti (nuo imperatoriaus Augusto laikų – tik teatre). Romos artistai profesionalai iš pradžių vaidino dramos, vėliau – cirko, pantomimos trupėse. Atsirado klajojančiųjų artistų (mimai, akrobatai, šokėjai, gyvūnų dresuotojai, žonglieriai, fokusininkai, dainininkai, pasakotojai). 1 a. pr. Kr. Romoje veikė aktoriaus komiko Kvinto Roscijaus vaidybos mokykla. Viduriniais amžiais artistus profesionalus dėl bažnyčios persekiojimo pakeitė klajojantieji artistai (histrionai, skomorochai). Renesanso epochoje pagausėjo artistų profesionalų (ypač commedia dell’arte); atsirado vaidybos mokyklų. 17 a. Italijoje įkurta pirmoji konservatorija. Nuo 20 a. artistai teatruose dirba dažniausiai pagal sutartis.

LIETUVOJE nuo seno buvo keliaujančių kanklininkų, vaidilų, dainių, linksmintojų, lošikų, žaidikų, pramogų ir apeigų scenelių vaidintojų. Renesanso epochoje Lietuvoje vaidino mokyklinių teatrų artistai mėgėjai – paprastai studentai ir moksleiviai. 16 a. pabaigoje vaidino ir klajojantieji artistai profesionalai: commedia dell’arte, italų ir anglų operos, baleto trupių artistai. 16–17 a. Vilniaus kunigaikščių rūmuose pradėjo veikti pirmosios dramos, baleto, operos trupės, suburtas orkestras. 17 a.–18 a. pradžioje artistų trupes dvaruose turėjo daugelis Lietuvos didikų (artistais buvo Vilniaus universitete ir kolegijų vaidinimuose scenos įgūdžių įgiję studentai ir moksleiviai ar užsienyje apmokyti valstiečiai). 1785 mokyklinį ir dvarų teatrus Vilniuje pakeitė iš dvarų artistų sudarytos viešojo teatro dramos, baleto ir operos trupės. Provincijoje veikė keletas skrajojamųjų trupių. 19 a. pabaigoje visoje Lietuvoje suklestėjo klojimų (kluonų) teatras. Lietuviškuosiuose vakaruose režisavo ir vaidino artistai mėgėjai – valstiečiai, miestelėnai ir inteligentai. Vėliau atsirado artistų, baigusių Rusijos specialias mokyklas.

1916–18 artistus rengė J. Vaičkaus studija Petrograde. Nepriklausomoje Lietuvoje artistai mokėsi Valstybės teatro vaidybos mokykloje (iki 1924 Tautos teatro vaidybos mokykla), Lietuvos universiteto (nuo 1930 Vytauto Didžiojo universitetas) Teatro seminare (1926–40, vadovas B. Sruoga). Sovietų okupacijos metais nemaža artistų parengė Lietuvos teatrų studijos, SSRS mokyklos. Nuo 1952 artistus rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademija (iki 1992 Lietuvos konservatorija). Baleto artistai nepriklausomoje Lietuvoje mokėsi privačiose studijose (pirmoji – O. Dubeneckienės, įkurta 1921). Nuo 1952 baleto artistus rengia Vilniaus muzikos mokyklos (nuo 2001 Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų gimnazija) Choreografijos skyrius. 1965–91 Choreografijos skyrius veikė ir J. Naujalio meno mokykloje (1965–69 Kauno meno mokykla) Kaune.

1914 Vilniuje buvo įkurta Lietuvos teatro draugija (per I pasaulinį karą veikla nutraukta, 1918 mėginta atkurti; 1925–34 veikė Kaune), 1947–87 veikė Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos teatro draugija (1987–89 LSSR teatro veikėjų sąjunga, nuo 1989 Lietuvos teatro sąjunga).

2669

aktoriai