Arturo Martini

Martini Arturo (Arturas Martnis) 1889 08 11Treviso 1947 03 22Milanas, italų skulptorius. 1907 mokėsi Dailės akademijoje Venecijoje, 1909 – pas skulptorių A. von Hildebrandą. Kūrybai įtakos turėjo senovės Romos ir etruskų menas. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu kūrė ekspresionistines (Prostitutė 1909, Įsimylėjusi mergina 1913), 3 dešimtmetyje – realistinių formų (Berniuko galva 1923) skulptūras, 5 dešimtmetyje ieškojo naujų raiškos priemonių, kūrė abstraktesnius kūrinius (Sėdinti moteris 1944). Žymesnės skulptūros: Sūnus palaidūnas (1926), Jauno vyro torsas (1928), Moteris prie lango (1930), Viltis, Sapnas (abi 1931), Mėnesiena (1932), Moteris, plaukianti po vandeniu (1941), Motinystė (1946). Kūriniams naudojo medį, molį, akmenis, bronzą; jie realistiški, paprastų formų, dažniausiai vaizduojama žmogaus figūra, būdinga mitologiniai motyvai. 1945 išleido knygą Skulptūra – mirusi kalba (La scultura lingua morta), kurioje rašoma apie skulptūros meninės raiškos ribotumą.