Martini Arturo (Arturas Martnis) 1889 08 11Treviso 1947 03 22Milanas, italų skulptorius. 1907 mokėsi Dailės akademijoje Venecijoje, 1909 – pas skulptorių A. von Hildebrandą. Kūrybai įtakos turėjo senovės Romos ir etruskų menas. Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu kūrė ekspresionistines (Prostitutė 1909, Įsimylėjusi mergina 1913), 3 dešimtmetyje – realistinių formų (Berniuko galva 1923) skulptūras, 5 dešimtmetyje ieškojo naujų raiškos priemonių, kūrė abstraktesnius kūrinius (Sėdinti moteris 1944). Žymesnės skulptūros: Sūnus palaidūnas (1926), Jauno vyro torsas (1928), Moteris prie lango (1930), Viltis, Sapnas (abi 1931), Mėnesiena (1932), Moteris, plaukianti po vandeniu (1941), Motinystė (1946). Kūriniams naudojo medį, molį, akmenis, bronzą; jie realistiški, paprastų formų, dažniausiai vaizduojama žmogaus figūra, būdinga mitologiniai motyvai. 1945 išleido knygą Skulptūra – mirusi kalba (La scultura lingua morta), kurioje rašoma apie skulptūros meninės raiškos ribotumą.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.