asimptotė: a – hiperbolės, b – slopinamųjų virpesių
asimptòtė (a… + gr. symptōsis – susidūrimas, sankirta), kreivės liestinės riba, atsirandanti lietimosi taškui tolstant kreive į begalybę; tiesė, prie kurios neribotai artėja begalybėn tolstanti kreivės šaka. Jei asimptotė egzistuoja pagal pirmąjį apibrėžimą, tai ji egzistuoja ir pagal antrąjį, bet ne visada atvirkščiai. Pvz., hiperbolės asimptotės Ox ir Oy egzistuoja pagal abu apibrėžimus; slopinamųjų virpesių grafikas turi asimptotę pagal antrąjį apibrėžimą, o pagal pirmąjį neturi. Ne kiekviena kreivė, turinti begalybėn tolstančią šaką, gali turėti asimptotę (pvz., parabolė asimptotės neturi). Kai funkcijos y = f(x) grafikas turi asimptotę y = ax + b, tai funkciją galima išreikšti lygybe f(x) = ax + b + α(x); čia α(x) → 0, kai x → ∞.