asteroidų žiedas, skriejantis aplink Saturną

asteròidai (gr. asteroeidēs – žvaigždiškas), mãžosios planètos, maži (iki 1000 km skersmens) Saulės sistemos kūnai, skriejantys elipsinėmis orbitomis (orbitų elementų vidutinės reikšmės – ekscentricitetas apie 0,15, orbitos plokštumos posvyris apie 10°) aplink Saulę arčiau negu Neptūnas. Asteroidų sukimosi apie savo ašį būdingi periodai 4–20 h. Yra sferoido, pailgos ar netaisyklingos formos; paviršius kietas, nusėtas smūginiais krateriais. Asteroidai neturi atmosferos. Suminė žinomų asteroidų masė sudaro apie 5 % Mėnulio masės. Pirmasis ir pats didžiausias asteroidas Cerera (skersmuo apie 950 km, masė apie 30 % visų asteroidų masės) atrastas 1801. Kiti didesni asteroidai Paladė, Vesta, Higiėja, Davida. Atrasta apie 30 asteroidų, kurių skersmuo didesnis kaip 200 km, ir apie 250 asteroidų, kurių skersmuo didesnis kaip 100 km. Suminė pastarųjų masė sudaro apie 90 % visų atrastų asteroidų masės. Manoma, kad didieji asteroidai susiformavo panašiai kaip ir planetos susiliejus planetesimalėms, o mažieji dažniausiai yra per pačių asteroidų susidūrimą atsiradusios skeveldros. Pagal orbitų elementus (didijį pusašį, ekscentricitetą, orbitos plokštumos posvyrį) asteroidai skirstomi į šeimas (1918 suskirstė K. Hirajama). Manoma, kad šeimas sudaro to paties asteroido gabalai, atsiradę po susidūrimų. Pagal atstumą nuo Saulės perihelyje ir afelyje asteroidai skirstomi į grupes: yra Apolono, Amūro, Atono, trojėnų, Kentaurų ir kitos. Pagal atspindėtos Saulės šviesos energijos kiekį ir spektrą skiriami anglingi (C tipas, tamsūs – albedas 0,02–0,07; sudaro 75 % asteroidų), silikatingi (S tipas, albedas 0,08–0,22; 15 %), metalingi (M tipas, albedas 0,10–0,18; apie 5 %) asteroidai. Didžiausias asteroidų albedas viršija 0,5. Daugiausia asteroidų (90–95 %) randama vadinamame asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio (pav.). Jų atstumai nuo Saulės 2,1–3,3 au, orbitiniai periodai 3–6 metai. Asteroidai žiede išsidėstę netolygiai, yra keletas Kirkwoodo spragų, atrastų 1867; didžiausios – 2,06, 2,50, 2,82, 3,28 au atstumu nuo Saulės. Asteroidų, turinčių tokius didžiuosius orbitos pusašius, orbitiniai periodai sudaro 1/4, 1/3, 2/5 ir 1/2 Jupiterio periodo. Asteroidų žiede įvairių tipų asteroidai pasiskirstę skirtingai: vidinėje žiedo dalyje apie 60 % sudaro S ir 10 % C, išorinėje – apie 80 % C ir apie 15 % S asteroidai. M tipo asteroidai telkiasi vidurinėje asteroidų žiedo dalyje. Manoma, kad asteroidų žiedo vietoje dėl stiprios Jupiterio gravitacinės traukos nesusiformavo planeta. Asteroidų, nepriklausančių žiedui, orbitos labai įvairios, vieni jų (Ikaras) prie Saulės priartėja arčiau negu Merkurijus, kiti (Chironas) nutolsta iki Urano orbitos. Keletą asteroidų, pvz., Gasprą, Idą, Matildą, Erotą, iš arti nufotografavo ir tyrė erdvėlaiviai. Asteroidams vardai ir eilės numeriai suteikiami tik patikimai nustačius orbitos elementus (vardą suteikia atradėjas). Jau žinoma per 15 000 asteroidų, tariama, kad tai tik apie 1 % objektų (didesnio kaip 1 km skersmens), esančių Saulės sistemoje. Atrasta per 400 objektų (pirmasis 1992), skriejančių Kuiperio juostoje už Neptūno orbitos (didžiausias 2001 KX76, skersmuo didesnis kaip 1200 km). Spėjama, kad ten skriejančių mažųjų Saulės sistemos kūnų suminė masė daug didesnė negu sudarančių asteroidų žiedą. Lietuviški asteroidų vardai – Čiurlionis, Litva, Vilnius. Manoma, kad prieš 65 mln. m. į Žemę nukritęs apie 10 km skersmens asteroidas lėmė daugelio gyvūnų rūšių išnykimą ir kad didesnio kaip dviejų kilometrų skersmens asteroido susidūrimas su Žeme grėstų žmonijos išlikimui.

110