atarãksija (gr. ataraxia – nesudrumsčiama ramybė), senovės graikų etikos kategorija, apibūdinanti būseną, kai pasiekiama sielos ramybė ir dvasinė pusiausvyra. Antikos filosofai teigė, kad būtina prielaida ataraksijai pasiekti yra dorybių puoselėjimas. Dorybės buvo traktuojamos skirtingai – dievų, mirties, prietarų baimės atsikratymas (Epikūras), susitaikymas su tikrove, abejingumas pasauliui (skeptikai), protu įgyjama dvasios nepriklausomybė (stoikai).
2579
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.