atlojmas, senovės lietuvių bausmė šmeižikui. Pagal paprotinę teisę šmeižikas turėjo palįsti po suolu, viešai atšaukti šmeižtą ir tris kartus suloti kaip šuo. Pirmasis Lietuvos Statutas (1529) numatė atlojimą tik tuo atveju, kai kas nors teigė, kad asmuo yra nesantuokinis vaikas. Trečiasis Lietuvos Statutas (1588) už tokį šmeižtą nustatė 40 kapų grašių pabaudą ir įpareigojo jį atšaukti atlojimu. Jei šmeižikas to padaryti nenorėjo, turėjo būti kalinamas, kol šmeižtą atšauks, bet ne ilgiau kaip šešias savaites.