atmosfèros akùstika, akustikos šaka, tirianti garso atsiradimą ir jo sklidimą atmosferoje, t. p. atmosferą akustiniais tyrimo metodais bei kurianti tuos metodus. Atmosferos akustinį foną kuria įvairūs šaltiniai: įvairūs geofiziniai ir meteorologiniai reiškiniai – poliarinės pašvaistės, magnetinės audros, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, lietus, griaustinis, t. p. transportas, fabrikai, branduoliniai sprogimai, reaktyviniai lėktuvai. Šį foną sudaro plataus dažnių diapazono garsai – nuo infragarso iki ultragarso. Atmosferai galioja visi teoriniai ir eksperimentiniai aeroakustikos dėsniai, tačiau atmosfera yra nevienalytė, skirtingos temperatūros, tankio, sudėties, įvairaus judėjimo greičio oro sluoksnių visuma, todėl joje atsiranda savitų reiškinių. Erdvėje sklindančio garso greitis gali kisti keliais procentais, dėl to garso spinduliai išlinksta (garso refrakcija) ir sklaidosi. Garso refrakcija atmosferoje lemia tylos zonų (sritis, kurioje negirdimas stiprus, pvz., sprogimo garsas, o už jos vėl girdimas) susidarymą. Atmosferoje, be įprastinės garso sugerties, papildomą sugertį lemia drėgmės poveikis. Aukštesnio dažnio garsas sugeriamas geriau, todėl didesniame nuotolyje nuo šaltinio garso spektrą daugiausia sudaro žemo dažnio dedamosios (pvz., šaižus šūvio garsas tolumoje virsta dusliu). Labai žemo dažnio akustinės bangos, pvz., infragarsas, sukeltas labai galingo sprogimo, gali sklisti beveik neslopdamas šimtus ir tūkstančius kilometrų. Temperatūros ir vėjo greičio fliuktuacijos, sukeltos atmosferos turbulencijos, sklaido garsą, taigi kiek susilpnina sklindančias garso bangas. Atmosferoje gali susidaryti akustinis bangolaidis: t. y. pasvirieji garso spinduliai iš šaltinio, esančio Žemės paviršiuje, dėl refrakcijos gali grįžti, atsispindėti tuo pačiu kampu, vėl grįžti. Kai kurios atmosferos savybės tiriamos akustiniais metodais. Tiriama temperatūros pasiskirstymas ir vėjo pobūdis įvairiame aukštyje, t. p. atmosferos turbulencija. Matuojama akustiniais termometrais, anemometrais, ribinis atmosferos sluoksnis zonduojamas galingais 1–3 kHz garso impulsais; taikomi ir radioakustiniai metodai (tolydi radijo spinduliuotė sklaidoma galingais kryptiniais garso impulsais).

Atmosferos akustika susikūrė 17 a. pabaigoje, kai buvo pradėta tirti garso greičio priklausomybė nuo vėjo (W. Durhamas, Didžioji Britanija) bei atmosferos įtaka garso greičiui (C. Condamine’as, Prancūzija).