Berlýno blokadà (1948–49), tarptautinė krizė.
Priežastys
Kilo dėl SSRS pasipriešinimo Vokietijos vakarinės dalies suvienijimui. 1948 03 Didžiajai Britanijai, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai nutarus suvienyti jų okupacines zonas, iš Kontrolės tarybos (ją sudarė Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos ir SSRS okupacinių zonų vyriausieji vadai) pasitraukė SSRS atstovas. 1948 06 Vakarų Berlyne įvykdyta pinigų reforma (įvesta visoje Vakarų Vokietijoje įsigaliojanti markė).
Eiga ir padariniai
Buvusių sąjungininkų veiksmais nepatenkinta SSRS 1948 06 24 vienašališkai paskelbė negaliojančiu Berlyno suskirstymą į keturis sektorius, valdomus didžiųjų valstybių, ir pradėjo miesto blokadą – uždarė Berlyno susisiekimo su Vakarais sausumos ir vandens kelius. 1948 06 28 Jungtinės Amerikos Valstijos ir Didžioji Britanija ėmė tiekti miestui būtiniausius produktus, įrenginius, kurą oro tiltu (iki 1949 09 27 buvo atlikta 275 000 skrydžių, nugabenta apie 2,5 mln. tonų krovinių už 224 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
JAV lėktuvas, atskraidinantis į blokuotą Berlyną krovinį, leidžiasi Tempelhofo oro uoste (1948)
1948 07 Sovietų Sąjungai padidinus okupacinę kariuomenę Rytų Vokietijoje iki 40 divizijų (Vakarų sąjungininkai jų turėjo 8), Jungtinės Amerikos Valstijos į Didžiąją Britaniją nusiuntė tris grupes bombonešių. Sąjungininkams ėmus taikyti atsakomąsias priemones (buvo uždaryti keliai į Rytų Vokietiją, įvestas embargas Rytų bloko prekėms) SSRS 1949 05 12 blokadą nutraukė. Per blokados sukeltą krizę Berlyno miestas buvo faktiškai padalytas į Rytų ir Vakarų sektorius (Vakarų Berlynas).
Berlyno centre (Berliner Strasse) auginamos daržovės ir tabakas (1948 07)