bùrtai, kera, magiški veiksmai ir priemonės. Tikėta, kad burtai turi ypatingą galią paveikti aplinką arba teikti įvairią informaciją. Burtais buvo siekiama apsisaugoti nuo gamtos, mitinių būtybių ar piktavalių žmonių žalingos įtakos, suvaržyti ar pašalinti galinčias pakenkti jėgas, paskatinti teigiamus pokyčius, iš tam tikrų ženklų spręsti apie žmogaus likimo permainas ir būsimus svarbius įvykius, kartais – pakenkti ar paskatinti žmogų elgtis taip, kaip nori buriantysis. Burtai susiję su senoviniais ritualais. Lietuvoje burtininkavimu ar raganavimu buvo vadinami nepriimtini ar prieštaraujantys krikščioniškojo elgesio normoms veiksmai (kad karvės duotų daugiau pieno, Joninių rytą marškomis, rankšluosčiais ar koštuviais buvo renkama rasa, kurią girdydavo karvėms; vėliau tie patys veiksmai laikyti galinčiais atimti kaimynų karvių pieną). Magiški veiksmai, kuriais siekta žemės ir žmogaus vaisingumo, norėta pagausinti gėrybes, sužinoti apie ateitį, paprastai būdavo atliekami per kalendorines šventes (per Kūčias neverpdavo, kad avys būtų sveikos, vaišindavo kaimynus medumi, kad bitės jo daugiau prineštų, vyras ir žmona suvalgydavo obuolį, kad šeimoje vyrautų santarvė ir meilė, iš įvairių ženklų spręsdavo apie būsimą derlių, stengdavosi sužinoti, ar sulauks kitų Kūčių, ar ištekės), pradedant ar baigiant svarbų darbą (ariant pirmąją vagą, einant sėti, per prapjovas ar rugiapjūtės pabaigtuves, pirmą kartą išgenant į lauką gyvulius), per žmogaus gyvenimo tarpsnius žyminčias apeigas (kūdikio gimimą, praustuves ar krikštynas, vestuves, laidotuves). Magiški veiksmai būdavo atliekami kilus gaisrams arba epidemijoms. Tikėta, kad gaisrą sustabdyti ar ugnį nukreipti nepavojinga kryptimi gali šv. Agotos duona, kad nemalonaus kvapo dūmai išvaro plintančią ligą, kad nuo maro saugo dvyniai (maro metais kaimus apardavo dvyniais jaučiais pakinkyta žagre), linai ir ypatingi lininiai audeklai (moterys per dieną atlikdavo visus darbus nuo linų mynimo iki rankšluosčio audimo, juo užtiesdavo kaimo vartus). Reti reiškiniai (vištos giedojimas) buvo suprantami kaip nelaimės ženklai, kurių išvengti stengdavosi burtais.

Burtuose (ir užkalbėjimų tekstuose) esama senųjų tikėjimų liekanų, minimi mitiniai personažai, t. p. krikščioniškosios maldos, Dievas, šventieji, religiniai simboliai.

3022