Wernicke Carl (Karlas Vèrnikė) 1848 05 15Tarnovitz (dabartinis Tarnowskie Góry, Silezijos vaivadija) 1905 06 15Gräfenrod (Tiuringija), vokiečių psichoneuropatologas. Psichomorfologinės krypties psichiatrijoje vienas pradininkų.
1870 baigė Breslau (dabartinis Vroclavas) universitetą. 1876–78 dirbo Berlyne Charité ligoninės Psichiatrijos ir nervų ligų klinikoje, 1879–85 vertėsi privačia praktika. 1885–1904 dėstė Breslau universitete, vadovavo jo klinikų Neurologijos ir psichiatrijos skyriui. Nuo 1904 dėstė Hallės universitete ir vadovavo Psichikos ir nervų ligų skyriui. 1874 aprašė sensorinę afaziją, aleksiją ir agrafiją, 1881 – vitamino B1 stokos encefalopatiją (vėliau pavadintą jo vardu). Teigė, kad psichikos ligos priklauso nuo smegenų fiziologijos ir funkcijų. Knygos: Afazijos simptomų kompleksas. Psichologinis tyrimas remiantis anatomija (Der aphasische Symptomencomplex. Eine psychologische Studie auf anatomischer Basis 1874), Smegenų ligų vadovėlis gydytojams ir studentams (Lehrbuch der Gehirnkrankheiten: für Aerzte und Studierende 3 tomai 1881–83), Smegenų atlasas (Atlas des Gehirns 2 tomai 1897–1903).
Carl Wernicke