Levi Carlo (Karlas Lèvis), tikr. vardai Grazadio Carlo 1902 11 29Turinas 1975 01 04Roma (palaidotas Aliano, Materos provincija), italų rašytojas, tapytojas. 1924 Turino universitete baigė mediciną. 1929 antifašistinės grupės Giustizia e Libertá vienas įkūrėjų ir vadovų. 1934 suimtas ir kalintas Romoje, 1935 ištremtas į Bazilikatą. Gyveno įvairiuose miesteliuose, daugiausia Aliano. Neatlygintinai gydė, tapė gamtą, vietinius žmones, užrašinėjo jų papročius, pradėjo rašyti atsiminimų knygą Kristus sustojo Ebolyje / Cristo si è fermato a Eboli 1945, filmas 1979, režisierius F. Rosi; knyga išversta į 37 kalbas). Joje pasakojama apie kaimo žmonių skurdą, kaimo ir miesto žmonių gyvenimas vaizduojamas kaip du skirtingi saviti pasauliai. 1936 amnestuotas. Emigravo į Prancūziją, iš čia vadovavo grupei Giustizia e Libertá. 1941 grįžo į Italiją. Florencijoje suimtas ir kalintas iki 1945. Po II pasaulinio karo leido antifašistinį laikraštį Italia libera.
Parašė kelionių knygų (Žodžiai yra akmenys / Le parole sono pietre 1955, apie Siciliją, Aš atėjau su baime / La doppia notte dei tigli 1959, apie Vokietiją), filosofinę alegorinę knygą Laikrodis (L’orologio 1950), esė (rinkinys Baimė dėl laisvės / Paura della libertà 1946).
Neigė abstrakcionizmą, plėtojo realistinės tapybos tradicijas. Nutapė portretų (tarp jų I. Calvino, F. L. Wrighto, P. Nerudos ir kitų), peizažų. Ankstyvuosiuose paveiksluose ryšku naujojo daiktiškumo krypties ir A. Modigliani, 1936–41 laikotarpio kūriniams – Ch. Soutine’o kūrybos įtaka. Paveikslai išsiskiria virpančiu potėpiu. 5 kartus dalyvavo Venecijos bienalėje (1934 jam uždrausta jose dalyvauti).
2271