Charles Baudelaire
Baudelaire Charles (Šarlis Bodlèras) 1821 04 09Paryžius 1867 08 31Paryžius, prancūzų poetas. Pažiūroms turėjo įtakos 19 a. pradžios socialinė ir idėjinė Vakarų Europos krizė. Dalyvavo 1848 revoliucijoje. Pasižymėjo bohemišku gyvenimu.
Poezija
Romantinę tradiciją derino su moderniajai pasaulėjautai būdingu tragizmu; poezijoje ryšku idealo ir tikrovės, grožio ir bjaurumo kontrastas. Žymiausias poezijos rinkinys – Piktybės gėlės (Les Fleurs du mal 1857, papildyti leidimai 1861 ir 1869; lietuvių kalba 1996 21997, 2005). Jį sudaro 6 dalys: Splinas ir idealas, Paryžiaus paveikslai, Vynas, Piktybės gėlės, Maištas, Mirtis, kurių pavadinimai rodo Ch. Baudelaireʼo kūrybos pagrindinius motyvus. Už šį rinkinį teismo buvo nubaustas dėl viešosios moralės įžeidimo. Išleido eilėraščių proza rinkinį Maži eilėraščiai proza (Petits poèmes en prose 1869, lietuvių kalba pavadinimu Paryžiaus splinas 1995 22002). Eilėraščių lyrinis herojus – nepritampantis prie minios, jos niekinamas poetas, žmogus, kuriame slypi šėtoniškas pradas. Jis blaškosi tarp kūniškos ir platoniškos meilės, garbina mirtį (kaip begalinę kelionę). Vyraujanti emocinė būsena – nuobodulys, dvasios nuovargis (splinas).
Charles Baudelaire
Autorius atskleidžia nuodėmingos aistros grožį ir joje slypintį pražūtingumą, save suvokia kaip auką ir kartu kaip budelį. Jo kūryboje haliucinacinės vizijos siejamos su realistiniais Paryžiaus dugno vaizdais (Ch. Baudelaireʼas pradėjo Vakarų Europos poezijoje didmiesčio kasdienybės temą). Siekiama poetiniam vaizdui suteikti konkretumo, ieškoma spalvų, kvapų ir garsų atitikmenų. Eilėraščiai klasikinės formos (daugiausiai sonetai). Ch. Baudelaireʼo lyrika davė pradžią simbolizmo literatūrai prancūzų ir pasaulinėje poezijoje.
Kita kūryba
Parašė knygą apie narkotikus ir anglų romantiką T. De Quincey Dirbtiniai rojai (Les Paradis artificiels 1860), monografiją apie E. Delacroix (1862), esė apie R. Wagnerį (1861), meno kritikos straipsnių.
Vertimai į lietuvių kalbą
Į lietuvių kalbą kūrinius pradėta versti 1917.
Charlesʼio Baudelaireʼo antkapinis paminklas Montparnasseʼo kapinėse (Paryžius)
1
L: Études baudelairiennes 5 vol. Neuchâtel 1969–73.
510