Wieland Christoph Martin (Kristofas Martinas Výlandas) 1733 09 05Oberholzheim (prie Biberacho) 1813 01 20Weimar, vokiečių rašytojas, vertėjas. Vokiečių auklėjamojo romano pradininkas. 1750–52 Tübingene studijavo teisę. Nuo 1769 Erfurto universiteto profesorius. 1773–89 leido kultūros ir literatūros žurnalą Der Teutsche Merkur, jame bendradarbiavo J. W. Goethe, F. Schilleris, J. G. Herderis. Pasaulėžiūrai, ideologinėms nuostatoms įtakos turėjo antikos (Lukiano, Horacijaus), prancūzų švietėjų (Voltaire’o, J.‑J. Rousseau, J. Le R. d’Alembert’o) ir anglų (L. Sterne’o, H. Fieldingo) literatūra. Jos veikiamas susiformavo savitas Ch. M. Wielando literatūrinės kūrybos stilius, kuriam būdinga mąstymo sklaidos, sąmojo ir galantiškumo dermė.
Christoph Martin Wieland (dailininkas F. Jagemannas, 1805, Hercogienės Annos Amalijos biblioteka)
Epuose Hermanas (Hermann 1751, išspausdinta 1882), Dvylika eiliuotų laiškų apie moralę (Zwölf moralische Briefe in Versen 1752) teigė švietėjiškus idealus, perteikė humaniškos visuomenės ir valstybės viziją – žmogus vertinamas pagal nuopelnus, o ne pagal luomą, valstybės valdovas yra visiems vienodai teisingas. Veikale Krikščionio jausmai (Empfindungen eines Christen 1757) nagrinėjo tikėjimo problemą, literatūrą vertino kaip religijos sklaidos priemonę. Romane Don Sylvio fon Rozalva (Don Sylvio von Rosalva 1764) nuo pietistinės tradicijos nutolo, vėliau kritikavo religinį fanatizmą, religijos įtaką valstybei. Svarbiausias kūrybos bruožas – antikos refleksija. Antikinio dialogo tradicijos tęstinumas suvokiamas kaip vienas svarbiausių žmogaus ugdymo būdų, teikiantis minčių raiškos didelių galimybių. Vienas svarbiausių kūrinių – auklėjamasis romanas Agatono istorija (Die Geschichte des Agathon 1766–67), jame ryšku Ksenofonto romano Kyro ugdymas įtaka. Romane kuriamas harmoningo, derinančio protą ir jausmus, individualumą ir visuomeniškumą, žmogaus idealas. Romane apie valstybę Auksinis veidrodis, arba Šešiano karaliai (Der goldene Spiegel oder Die Könige von Scheschian 1772) pasakojama apie despotišką kunigaikščių valdymą, pateikiamas idealaus, apsišvietusio valdovo portretas. Dar parašė romanus Muzariona, arba Gracijų filosofija (Musarion oder Die Philosophie der Grazien 1768), Abderitų istorija (Geschichte der Abderiten 1774–81), eiliuoti epai Psichei (An Psyche 1774), Oberonas (Oberon 1780). Išvertė W. Shakespeare’o 22 dramas, Horacijaus, Cicerono, Aristofano, Euripido kūrinių.
791