Daniel McFadden

McFadden Daniel (Danielis Makfãdenas) 1937 07 29Raleigh, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomistas. Daktaras (1962). Amerikos menų ir mokslų akademijos (1977), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1981) narys.

Išsilavinimas ir darbinė veikla

1957 baigė Minesotos universitetą.

1957–1962 dėstė Minesotos, 1962–1963 Pittsburgho, 1963–1977 ir nuo 1991 Kalifornijos universitete (Berkeley), 1977–1991 Masačusetso technologijos institute (1986–1988 Statistinių tyrimų centro direktorius), nuo 2011 t. p. dėsto Pietų Kalifornijos universitete; profesorius (1968).

1991 įkūrė Kalifornijos universiteto (Berkeley) Ekonometrijos laboratoriją, 1991–1995 ir nuo 1996 jai vadovavo.

Redagavo žurnalus Journal of Statistical Physics (1968–1970), Journal of Econometrics (1977–1978).

1985 Ekonometrikų draugijos, 2004 Amerikos ekonomistų asociacijos prezidentas.

Mokslinė veikla

Mokslinių darbų pagrindinės kryptys: mikroekonominė analizė, ekonominio modeliavimo metodai, demografiniai procesai, gamybos, paklausos teorijos, gyventojų senėjimo ir sveikatos ekonomika. Sukūrė diskretinio pasirinkimo teoriją ir ekonominės analizės metodų, padedančių suvokti asmenų ir namų ūkių sprendimus renkantis vieną iš kelių alternatyvų (pvz., profesijos, darbo ir gyvenamosios vietos pasirinkimas, santuokų sudarymas, vaikų skaičius šeimoje). D. McFaddeno pasiūlyti ekonominių procesų analizės metodai t. p. plačiai taikomi gamybos, transporto, komunikacijų, sveikatos apsaugos srityse.

Knygos

Svarbiausi veikalai: Apybraižos apie ekonominę elgseną neapibrėžtumo sąlygomis (Essays on Economic Behavior under Uncertainty, su Michaelu Balchu ir Shih-yenu Wu, 1974), Gamybos ekonomika: dvejopas požiūris į teoriją ir taikymus (Production Economics: A Dual Approach to Theory and Applications, su Melvynu Fussu, 2 tomai 1978), Diskretinių duomenų struktūrinė analizė ir ekonometrinis taikymas (Structural Analysis of Discrete Data with Econometric Applications, su Charlesu Fredericku Manskiu, 1981), Preferencijos, neapibrėžtumas ir optimalumas (Preferences, Uncertainty, and Optimality, su Johnu Chipmanu ir Marceliu Richteriu, 1990), Ekonometrijos vadovas (Handbook of Econometrics, tomas 4, su R. Engle’u, 1994).

Apdovanojimai

Nobelio ekonomikos premija (2000, su J. Heckmanu).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką