diamagnètikai, medžiagos, kurių atomai neturi savojo magnetinio momento, o lauko sukelti momentai nukreipti prieš magnetinančio išorinio lauko kryptį. Diamagnetikų magnetinė juta χ neigiama, magnetinė skvarba µ = 1 + χ mažesnė už vienetą. Tai būdinga daugumai periodinės elementų sistemos trečiosios ir ketvirtosios grupės metalų bei kai kuriems lydiniams (žalvariui), inertinėms dujoms, vandeniliui, azotui, amoniakui, kai kuriems nemetalams – siliciui, fosforui, sierai ir kitoms medžiagoms (pvz., medienai, marmurui, stiklui, naftai, vaškui, vandeniui). Diamagnetikai yra dauguma organinių junginių (pvz., angliavandeniliai). Anomaliųjų diamagnetikų – bismuto, stibio, talio – magnetinė juta daug didesnė negu įprastinių diamagnetikų ir priklauso nuo temperatūros. Ypatingomis diamagnetinėmis savybėmis išsiskiria superlaidininkai. Magnetinio srauto tankis juose B = 0, magnetinė juta didžiausia (χ = –1), magnetinė skvarba µ = 0. Tai idealieji diamagnetikai. Diamagnetikai naudojami induktyvumui reguliuoti radioelektronikos įtaisuose, specialiuose įrenginiuose.

2125