diatèzė (gr. diathesis – polinkis), polinkis į kai kurias ligas arba neadekvačias reakcijas į įprastus dirgiklius. Dažniausiai reiškiasi kūdikystėje ir vaikystėje. Eksudacinė (atopinė) diatezė esti 25–30 % kūdikių. Jie turi polinkį į alergines reakcijas, dažniau serga egzema, neurodermitu, bronchine astma, mažiau atsparūs kvėpavimo takų ligoms. Tokių kūdikių oda sausa, linkusi šusti, juos dažnai beria. Vaikams su limfine‑hipoplazine diateze būdinga susilpnėjusi antinksčių veikla ir čiobrialiaukės hiperplazija, dėl to sutrinka organizmo adaptacija. Vaikai būna išblyškę, jų raumenys silpni, limfmazgiai padidėję. Jie linkę į viršutinių kvėpavimo takų uždegimines ligas (rinofaringitą, tracheobronchitą), dažniau serga vidurinės ausies uždegimu, konjunktyvitais, alerginėmis, autoimuninėmis ligomis. Nervinei‑artritinei diatezei būdinga padidėjęs nervų sistemos dirglumas, polinkis į nutukimą, cukrinį diabetą, aterosklerozę, arterinę hipertenziją, sąnarių uždegimą. Tokie vaikai būna kaprizingi, dažnai skundžiasi galvos skausmais, jiems kartojasi acetoneminio vėmimo epizodai. Hemoraginės diatezės reiškiasi odos, gleivinės ir vidaus organų kraujavimu ir kraujosruvomis.