didžióji šeimà, didžióji patriarchãlinė šeimà, išplėstinės šeimos forma gimininėje bendruomenėje. Dar vadinama šeimine bendruomene, namų bendruomene. Susideda iš trijų–keturių (kartais ir daugiau) tiesiosios bei šoninių linijų palikuonių kartų. Šeimą sudarė kelios, keliolika ar keliasdešimt vedusiųjų porų (iki kelių šimtų žmonių), vadovaujamų vieno tėvo. Baltų didžiajai šeimai kartais vadovavo ir vyriausioji amžiumi moteris (veikiausiai po vyro mirties). Didžioji šeima bendrai tvarkė ūkį, naudojo žemę, pagrindines ūkio priemones, kolektyviai naudojosi bendru židiniu ir bendro darbo vaisiais. Vedusiųjų poros dažniausiai turėjo atskirą būstą arba joms skirtas patalpas, tačiau socialinių santykių ir nuosavybės teisių požiūriu buvo tik vieno ūkinio vieneto dalelė. Iš irstančios didžiosios šeimos išsirutuliojo patronimija. Įvairių šalių valstietija ir po gimininės visuomenės iširimo ilgiau ar trumpiau išlaikė modifikuotų didžiosios šeimos liekanų. Manoma, kad baltų didžioji šeima iro jau 8–9 amžiuje po Kristaus, 13 amžiuje galutinai įsigalėjo mažoji individualioji šeima. 13–14 amžiuje ir kiek vėliau greta šios Lietuvoje dar galėjo gyvuoti didžiosios šeimos liekanų.

šeiminė bendruomenė; namų bendruomenė