ddžiosios smẽgenys (cerebrum), didžiausia ir labiausiai išsivysčiusi žmogaus galvos smegenų dalis. Sudaro du pusrutuliai, sujungti didžiąja smegenų jungtimi. Kiekvienas pusrutulis susideda iš apsiausto, pamato mazgų, uodžiamųjų smegenų ir šoninių skilvelių. Apsiausto išorinis sluoksnis yra smegenų žievė, susidedanti iš pilkosios medžiagos (neuronų kūnai). Po ja yra baltoji medžiaga. Ją sudaro įvairiomis kryptimis einančios skaidulos (neuronų ataugos), kurios jungia to paties pusrutulio įvairius laukus, abu pusrutulius, žievę su smegenų kamienu, smegenėlėmis, nugaros smegenimis. Pamato mazgai yra dideli pilkosios medžiagos branduoliai. Tai dryžuotasis kūnas, užtvara, migdolinis kūnas, kurie reguliuoja automatinius judesius ir ruožuotųjų raumenų tonusą. Uodžiamosios smegenys sudarytos iš pilkosios ir baltosios medžiagos. Centrinė jų dalis yra pusrutulių gilumoje, o priekinė – smegenų pamate. Uodžiamosios smegenys yra uoslės analizatoriaus dalis, dalyvauja limbinės sistemos veikloje. Šoniniai skilveliai yra ertmės pusrutulių viduje. Juose yra gyslinis rezginys, kuris gamina čia cirkuliuojantį smegenų skystį.

2977

smegenų pusrutuliai