diktatūrà (lot. dictatura), nedemokratinė valstybės valdymo forma, kuriai būdinga įstatymų nevaržomos, paprastai karinės valdžios viešpatavimas. Pagrindinis bruožas – piliečių bendruomenės suverenumo apribojimas arba visiškas panaikinimas. Svarbiausias diktatoriškos valdžios subjektas yra diktatorius ir grupė jam lojalių asmenų. Diktatoriškoje valstybėje piliečio teisinis statusas yra netvirtas, savavališkai pažeidžiamas valdžios aparato; idėjų, politinių partijų ar visuomeninės veiklos pasirinkimo laisvę riboja įstatymai bei neteisėti valdžios veiksmai. Pagal represyvumo laipsnį skiriami du diktatūros tipai: autoritarizmas ir totalitarizmas. Autoritarinėje valstybėje vyriausybė neatsakinga savo piliečiams, nėra reguliarių ir laisvų rinkimų, varžomos piliečių politinės teisės, ribojama arba draudžiama politinių organizacijų ir partijų veikla, cenzūruojama žiniasklaida. Tokioje valstybėje vyriausybė nevaržo ir nekontroliuoja ūkinės ir kultūrinės piliečių veiklos, leidžia veikti nepolitinėms bendrijoms ir organizacijoms; griežtai laikomasi tradicinių vertybių, ypač giminystės ryšių, religijos ir regioninės kultūros. 20 amžiuje autoritarinės valstybės: F. Franco valdoma Ispanija (1939–75), A. O. Salazaro valdoma Portugalija (1933–68), J. D. Perono valdoma Argentina (1946–55) ir kitos. Autoritarinės diktatūros atmainomis laikoma absoliutizmas, despotizmas, tironija. Esant absoliutizmui valdžia priklauso monarchui, jo šeimai ir dvariškiams. Legitimacijos (teisėtumo) pagrindas – tradicija, grindžiama valdžios dieviškos kilmės doktrina. 20 amžiaus pabaigoje absoliutinės monarchijos: Kataras, Kuveitas, Butanas. Despotizmui būdinga didelis karinis biurokratinis aparatas, valdžios savivalė, pavaldinių beteisiškumas. Buvo paplitęs senovės Rytų valstybėse (Asirijoje, Babilone, Egipte, Indijoje, Kinijoje). Tironija – itin represyvi autoritarinės diktatūros atmaina. Būdinga diktatoriaus smurtas ir piliečių engimas. Tironas į valdžią dažniausiai ateina karinio perversmo būdu. Tironiškų diktatūrų 21 amžiaus pradžioje dar buvo Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje, ryškiausia – 1957–86 Haityje valdant F. Duvalier ir J. C. Duvalier. Totalitarinėje valstybėje vyriausybė neatsakinga savo piliečiams, griežtai kontroliuoja bei reglamentuoja visas gyvenimo sritis (politinį, ūkinį, kultūrinį, privatų žmogaus gyvenimą ir kita). Totalitariniam valdymui būdinga šie struktūriniai elementai: ideologija, valdanti visas gyvenimo sritis, viena partija, kuriai vadovauja charizmatinis vadas, policinės kontrolės ir teroro sistema bei partinė ginkluotųjų pajėgų kontrolė ir valstybinis ginklų monopolis, žiniasklaidos priemonių monopolis, centralizuota ekonominė kontrolė. 20 amžiuje totalitarinės valstybės: komunistų valdoma SSRS, 1933–45 A. Hitlerio valdoma Vokietija, 1926–45 B. Mussolini valdoma Italija, 1935–76 Mao Dzedong valdoma Kinija, F. Castro Ruzo – Kuba, komunistų – Šiaurės Korėja. Savita diktatūros forma yra proletariato diktatūra.

autoritarinė valstybė; totalitarinė valstybė

2369