dipòlis (di… + gr. polos – polius), magnetnis dipòlis, elektrinio dipolio analogas; dviejų fiktyvių taškinių magnetinių krūvių (±qm), esančių atstumu l (jis, palyginti su atstumu iki tiriamojo lauko taško, yra mažas) vienas nuo kito, sistema. Nusakomas dipoliniu momentu pm = qml; jo kryptis iš –qm į +qm. Dipolio sąvoka pradėta vartoti 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje aiškinant magnetizmo prigimtį. Kaip patogus modelis taikomas solenoido elektros srovėms skaičiuoti.