džainzmas (skr. jaina < jīna – nugalėtojas), Indijos religija. Atsirado 1 tūkstantmetyje prieš Kristų. Džainizmo įkūrėju laikomas Mahavyras (dar vadinamas Džynu – nugalėtoju). Jis buvo Vaišali (dabar Biharas) princas Vardhamanas (mirė apie 477–467 prieš Kristų Pavapuri), Budos amžininkas. Po 12 metų askezės išsilaisvinęs iš karmos ir pasiekęs dvasinį nušvitimą subūrė sekėjų bendruomenę ir skleidė savo mokymą. Džainizmas pirmiausia plito Gango baseine (centras Madhura), vėliau Dekane, Gudžarate, Karnatakoje. Nuo 1200 dėl hinduizmo ir islamo įtakos plitimas susilpnėjo. Džainų bendruomenę sudaro pasauliečiai ir vienuoliai. Nesutardami dėl askezės griežtumo vienuoliai skilo (apie 300 prieš Kristų) į digambarus ir švetambarus. Visi džainai yra vegetarai, pasauliečiai negali rinktis profesijų, susijusių su gyvūnų žudymu. Pagal džainizmo mokymą, pasaulis yra Visatos dalelė, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Visata patiria gausybę kosminių ciklų, kurių kiekvienas susideda iš pakilimo ir nuosmukio laikotarpių. Džainai pripažįsta amžinosios būties 5 kategorijas, sudarančias substanciją: judėjimą (dharma), rimtį (adharma), erdvę (akaša), materiją (pudgala) ir laiką (kala). Gerbia bet kokią gyvybę, nes tiki, kad sielos yra amžinos, turi sąmonę, energiją, junta palaimą. Ahimsa laikoma pagrindiniu religiniu principu. Kiti svarbiausi džainizmo principai: netiesos atsižadėjimas, skaistumas, neturtas, sąžiningumas. Džainai pripažįsta reinkarnacijos (sielų persikėlimo) ir karmos (priežasties ir pasekmių grandinės) doktrinas. Karma, anot džainų, susideda iš smulkių materialių dalelių, kurios kaupiasi sieloje. Pagal tai, kaip žmogus elgiasi, gali kauptis blogoji (sunkiosios dalelės, slegiančios sielą) arba geroji (lengvosios dalelės, greitai išsisklaidančios iš sielos) karma. Žmogus gali kontroliuoti savo karmą drausme, teisingu elgesiu, o laisva valia rinkdamasis kančias – išsklaidyti susikaupusią blogąją karmą, apvalyti ir palengvinti sielą. Kad išsilaisvintų iš samsaros (gimimo, mirties ir atgimimų rato) žmogus privalo įgyti 3 brangenybes: teisingą žinojimą (pažinti džainizmą), teisingą tikėjimą (įtikėti džainizmu) ir teisingą elgesį (laikytis džainizmo tiesų). Džainai neturi dievų kulto, jie seka 24 tyrthankarais (didžiaisiais mokytojais), kurie, kaip tikima, atėjo skelbti džainizmo mokymo dabartiniu laiko ciklu. Nepripažįsta Vedų. Jų sakralinė literatūra buvo platinama žodžiu. Kanonas užrašytas 3 a. prieš Kristų pradžioje. Džainizmą išpažįsta 3–4 mln. žmonių. Didžiausios džainų bendruomenės yra Radžasthano, Gudžarato, Karnatakos valstijose (čia pastatytos pagrindinės šventyklos), Maisore, Bombėjuje. Indijoje 0,48 % gyventojų yra džainai, Šiaurės Amerikoje ir Europoje – po maždaug 25 000 džainų.

171