Dzèusas (Zeus), graikų mitologijoje – vyriausiasis dievas, dievų ir žmonių tėvas bei vyriausiasis valdovas. Titano Krono ir deivės Rėjos sūnus. Atėmęs iš Krono ir kitų vyresniųjų dievų (titanų) valdžią, su broliais pasidalijo pasaulį: Poseidonas gavo valdyti jūras ir vandenynus, Hadas – požemio karalystę, Dzeusui atiteko dangus. Gyveno Olimpo kalne, valdė visus gamtos reiškinius, dalijo gėrį ir blogį. Su deivėmis ir mirtingomis moterimis susilaukė Atėnės (gimė iš Dzeuso galvos, jam prarijus pirmąją žmoną Metidę), Arėjo, Hebės ir Hefaisto (susilaukė su antrąja žmona Hera), Apolono, Artemidės, Hermio, Persefonės, Afroditės, horų, moirų, charičių, mūzų, Dioniso, Heraklio, Helenės, Dioskūrų, Persėjo, Minojo, Sarpedono ir Radamanto. Dzeusas dažnai tapatintas su likimu, laikytas ir pranašysčių dievu (numatė ateitį).
Dzeusas (skulptorius Feidijas, 5 a. prieš Kristų, romėnų kopija, Pijaus ir Klemenso muziejus Vatikane)
Dzeuso šventieji gyvūnai – erelis ir jautis (Dzeusas jais kai kada pasiversdavo), šventasis medis – ąžuolas (ąžuolo lapų šlamėjimu Dzeusas atskleisdavo savo valią). Svarbiausia kulto vieta – Olimpija; ten Dzeuso garbei vykdavo olimpinės žaidynės. Romėnų atitikmuo – Jupiteris.
1825