Einar Kárason

Kárason Einar (Einaras Káurasonas) 1955 11 24Reikjavikas, islandų rašytojas. 1976–78 Islandijos universitete studijavo literatūros istoriją, dirbo įvairius žemės ūkio darbus, žvejojo. Islandijos autorių asociacijos prezidentas (1988–92).

Einar Kárason

Romanų trilogijoje Velnio sala (Þar sem Djöflaeyjan rís 1983, filmas 1996, režisierius Friðrikas Þór Friðrikssonas), Aukso sala (Gulleyjan 1985), Pažadėtoji žemė (Fyrirheitna landið 1989) vaizduojama islandų šeimos istorija po II pasaulinio karo Reikjavike, iš kaimo kilusių žmonių gyvenimas Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės paliktuose barakuose. Romanuose Kvailių patarimai (Heimskra manna rįš 1992), Gyvsidabris (Kvikasilfur 1994) vaizduojami bemoksliai keistuoliai, nepasitenkinantys kasdienybe, kuriantys neįgyvendinamus planus, kurie neišvengiamai žlunga; pasakojimui būdinga humoras, epiškumas, susidedantis iš daug siužetinių linijų, žymu liaudies sakmių įtaka, daug šnekamosios kalbos, slengo. Sukūrė istorinių romanų (Šiaurės pašvaistė / Norðurljós 1998, Priešų linksmybės / Óvinafagnaður 2001, Audra / Stormur 2003, Pyktis / Ofsi 2008, Poetas / Skáld 2012, Poezija / Skálmöld 2014). Parašė žanrinį eksperimentinį romaną Kančios giesmės (Passíusálmarnir 2016), nuotykių romaną Audros paukščiai (Stormfuglar 2018), biografinius romanus Jono knyga (Jónsbók: Saga Jóns Ólafssonar athafnamanns 2005), Atodūsis sieloje (Með sigg á sálinni 2019; apie islandų kino režisierių Friðriką Þór Friðrikssoną), apsakymų, knygų vaikams, kelionių apybraižų, kino filmų scenarijų.

2032