Fèdras (Phaedrus) ? apie 55?, romėnų rašytojas. Literatūrinės pasakėčios pradininkas. Kilęs iš Makedonijos. Vaikystėje kaip vergas pakliuvo į Romą, spėjama, Augusto buvo paleistas į laisvę, mokytojavo. Veikiausiai dėl pasakėčių pelnė Tiberijaus favorito Sejano nemalonę, nukentėjo. Jambais parašė daugiau kaip 150 pasakėčių, sudėjo į 5 knygas (išliko 133 pasakėčios). Kiekviena turėjo prologą, 2–4 knygos – epilogus. Maždaug trečdalis siužetų perimti iš Ezopo, kitus Fedras sukūrė pats arba panaudojo populiarius pasakojimus. Alegoriniais vaizdais perteikė stoikų idėjas: lemties neišvengiamybę, išminčiaus ir minios priešpriešą; ragino įveikti aistras (pyktį, godumą, puikybę). Fedro pasakėčiose atsispindėjo gyvenamojo meto politiniai įvykiai, pašieptos žmonių ydos. Juo sekė Avianas, Babrijus, naujųjų laikų pasakėtininkai. Fedro pasakėčių proza į lietuvių kalbą išvertė S. Daukantas (Pasakos Fedro 1846), sekimų parašė S. Stanevičius, A. Tatarė, V. Kudirka.
273