Fèdras (Phaedrus) ? apie 55?, romėnų rašytojas. Literatūrinės pasakėčios pradininkas. Kilęs iš Makedonijos. Vaikystėje kaip vergas pakliuvo į Romą, spėjama, Augusto buvo paleistas į laisvę, mokytojavo. Veikiausiai dėl pasakėčių pelnė Tiberijaus favorito Sejano nemalonę, nukentėjo. Jambais parašė daugiau kaip 150 pasakėčių, sudėjo į 5 knygas (išliko 133 pasakėčios). Kiekviena turėjo prologą, 2–4 knygos – epilogus. Maždaug trečdalis siužetų perimti iš Ezopo, kitus Fedras sukūrė pats arba panaudojo populiarius pasakojimus. Alegoriniais vaizdais perteikė stoikų idėjas: lemties neišvengiamybę, išminčiaus ir minios priešpriešą; ragino įveikti aistras (pyktį, godumą, puikybę). Fedro pasakėčiose atsispindėjo gyvenamojo meto politiniai įvykiai, pašieptos žmonių ydos. Juo sekė Avianas, Babrijus, naujųjų laikų pasakėtininkai. Fedro pasakėčių proza į lietuvių kalbą išvertė S. Daukantas (Pasakos Fedro 1846), sekimų parašė S. Stanevičius, A. Tatarė, V. Kudirka.
273
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.