Félia Litvinne
Litvinne Félia (Felija Litvn), tikr. Françoise-Jeanne Schütz 1861 08 31Sankt Peterburgas 1936 10 12Paryžius, prancūzų dainininkė (dramatinis sopranas), pedagogė. Dainuoti mokėsi Paryžiuje (ir pas P. Viardot). 1884 debiutavo Italų operoje Paryžiuje. 1886–87 Briuselio teatro De la Monne solistė. 1889 debiutavo Grand Opéra Paryžiuje, 1890 – La Scala teatre Milane. 1890–92 dainavo Maskvos ir Sankt Peterburgo teatruose, 1896–97 – Metropolitan Opera Niujorke. 1899–1910 kasmet gastroliuodavo Covent Garden Londone, 1899–1904 ir 1912 Marijos teatre Sankt Peterburge; 1903 suteiktas imperatoriškosios solistės vardas. 1907 dalyvavo Rusų sezonų simfoniniuose koncertuose Paryžiuje. Gastroliavo Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos šalyse. Operose dainavo iki 1917, iki 1924 koncertavo. Nuo 1917 mokė dainuoti privačioje muzikos mokykloje, rengė labdaros koncertus. 1927–30 dėstė Fontainebleau amerikiečių konservatorijoje; profesorė.
Atliko ir lyrinio koloratūrinio soprano, ir kontralto partijas. Išgarsėjo kaip R. Wagnerio, Chr. W. Glucko, prancūzų kompozitorių operų partijų atlikėja ir kaip kamerinės muzikos interpretuotoja. Vaidmenys: Izolda, Kundri, Brunhildė, Elizabetė (R. Wagnerio Tristanas ir Izolda, Parsifalis, Valkirija, Zygfrydas, Dievų žuvimas, Tanhoizeris), Armidė (Chr. W. Glucko Armidė), Nataša (A. Dargomyžskio Undinė), Karalienė (A. Thomas Hamletas), Toska (G. Puccini Toska), Santuca (P. Mascagni Kaimietiška garbė), Leonora (G. Donizetti Favoritė, G. Verdi Trubadūras). Tarp mokinių – V. Grigaitienė, A. Galaunienė, M. Lipčienė. Parašė metodinių veikalų, atsiminimus Mano gyvenimas ir mano menas (Ma vie et mon art 1933, rusų kalba 1967). Prancūzijos Garbės legiono ordinas (1927).
1814