Francesco Crispi

Crispi Francesco (Frančeskas Krspis) 1818 10 04Ribera (Sicilija) 1901 08 12Neapolis, Italijos politikos ir valstybės veikėjas.

Nuo 1837 advokatas Palerme, nuo 1846 – Neapolyje. Su kitais suplanavo 1848 Sicilijos sukilimą; buvo sukilėlių vyriausybės narys. Sukilimą numalšinus pasitraukė į Pjemontą. Rėmė milaniečių sukilimą prieš Austriją (1853), todėl buvo ištremtas. Gyveno Maltoje, Paryžiuje, nuo 1858 – Londone. Su respublikonų judėjimo lyderiu G. Mazzini rengė naują sukilimą Sicilijoje, įtikino G. Garibaldi su savanorių Tūkstantine 1860 05 įsiveržti į Siciliją. G. Garibaldi pasiskelbus diktatoriumi, 1860 buvo jo vidaus reikalų ministras.

Francesco Crispi

Nuo 1861 suvienytos Italijos parlamento deputatas; reikalavo, kad Italija paremtų 1863–64 sukilimą Lenkijoje ir Lietuvoje.

1877–78 ir 1884 vidaus reikalų ministras, 1887–91 ir 1893–96 ministras pirmininkas (1887–91 kartu ir vidaus bei užsienio reikalų ministras); rėmė sąjungą su Austrija‑Vengrija ir Vokietija. 1889 nutraukė prekybinius santykius su Prancūzija, dėl kilusių ekonominių sunkumų atsistatydino. Per antrąją kadenciją brutaliai numalšino Sicilijos valstiečių sukilimą (1893–94). Užsienio politikoje siekė paversti Italiją kolonijine valstybe (1889 įkurtos kolonijos Somalyje, 1890 – Eritrėjoje). Italų ekspediciniam korpusui pralaimėjus Advos mūšį (1896 03 01), dar kartą atsistatydino ir pasitraukė iš politinės veiklos.

Svarbiausias veikalas Politiniai raštai ir kalbos (1849–1890) (Scritti e discorsi politici (1849–1890) 1890).

-Francesco Crispi; -Frančeskas Krispis