Suárez Francisco (Fransiskas Suãresas) 1548 01 05Granada 1617 09 25Lisabona, ispanų filosofas, teologas. Vėlyvosios scholastikos atstovas. Vienuolis jėzuitas (1564). Dr. (1597).

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1565–70 studijavo Salamancos universitete. 1571–76 dėstė Segovijos jėzuitų kolegijoje, 1576–80 – Valladolido universitete, 1580–85 – Romos jėzuitų kolegijoje, 1585–92 – Alcalos, 1593–97 – Salamancos, 1597–1616 – Coimbros universitetuose.

Filosofinės kūrybos bruožai

Jam turėjo įtakos šv. Tomas Akvinietis, J. Dunsas Škotas, L. de Molina ir kiti scholastai. Daugiausia nagrinėjo metafizikos, politikos, psichologijos, teisės filosofijos klausimus. Taikė šv. Tomo Akviniečio filosofiją gyvenamojo laikotarpio reikmėms, gynė Aristotelio autoritetą.

Ontologija

Svarbiausiame veikale Metafiziniai svarstymai (Disputationes Metaphysicae 2 t. 1597) vienas pirmųjų metafizinės ontologijos klausimus pradėjo dėstyti sistemiškai, pateikdamas apibrėžimus, prielaidas, argumentus ir išvadas, atsisakydamas Aristotelio kūrinių komentarų formos. Metafizika, anot F. Suárezo, suteikia pagrindą Apreiškimui aiškinti. Metafizikos tyrimo sfera – grynoji, nuo jutimų ir materijos abstrahuota būtis, būtis kaip priežastis, būties pagrindinės kategorijos (begalybė ir baigtinumas, substancija ir akcidencija, esmė ir egzistencija ir kitos).

Francisco Suárez

Būties samprata

Būties sinonimai yra gėris, tiesa, vienis, daiktas. Kitaip negu šv. Tomas Akvinietis ir jo sekėjai, teigė, kad būtis (existentia) ir esmė (essentia) skiriasi tik prote (konceptualiai), daiktuose yra tapačios. Pasak F. Suárezo, iš tikrųjų egzistuoja tik atskiri daiktai, individai, bet ne universalijos.

Priežasties samprata

Aristotelio keturių priežasčių mokymą papildė penktąja – pavyzdžio – priežastimi, kuri atitinka Platono idėją (daikto provaizdį Dievo prote), ir teiginiu, kad veikiančioji priežastis gali būti dvejopa: būtina (daiktai, reiškiniai, gyvūnai) ir laisva (Dievas, angelai, žmonės).

Politinė teorija

Skyrė dvi įstatymų rūšis – prigimtinius (dorovės klausimų sfera) ir pozityviuosius (politikos). Įstatymų leidime pabrėžė ne proto, bet valios svarbą. Teigė, kad valdžios principas ir institucija yra iš Dievo, valdžia priklauso tautai, kuri sutartimi valdžią perduoda valdovui. Valdovas, savavališkai pažeidęs šią sutartį, tampa tironu ir gali būti nubaustas mirtimi. Vienas pirmųjų pradėjo nagrinėti tarptautinės teisės klausimus.

Įtaka

Turėjo įtakos neoscholastikai, protestantų scholastikai (B. Keckermannui ir kitiems), R. Descartes’ui, G. W. Leibnizui, Chr. Wolffui, teisės filosofijoje – H. Grotijui.

Kiti veikalai

Kiti svarbūs veikalai: Įvairūs teologijos veikalai (Varia Opuscula Theologica 1599), Apie religijos dorybę ir būklę (De virtute et statu religionis 1609), Traktatas apie įstatymus ir Dievo įstatymdavystę (Tractatus de legibus ac deo legislatore 1612), Katalikų tikėjimo gynimas prieš anglikonų sektos klaidas (Defensor Fidei catholicae contra anglicanae sectae errores 1613), Apie tikrąjį supratimą (De vera intelligentia, išleista 1655).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką