Harold Eliot Varmus

Varmus Harold Eliot (Haroldas Eliotas Vármusas) 1939 12 18Oceanside (Niujorko valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų biologas, citologas, genetikas. Žydų kilmės. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1984) ir Amerikos menų ir mokslų akdemijos (1988) narys. Londono karališkosios draugijos užsienio narys (2005).

1966 baigęs Kolumbijos universiteto Gydytojų ir chirurgų koledžą dirbo misionieriškoje Bareli (Indija) ir Kolumbijos presbiterionų ligoninėse. 1968–70 dirbo Nacionalinio sveikatos instituto Visuomenės sveikatos tarnyboje. 1970–93 dirbo mokslinį darbą ir dėstė Kalifornijos universitete; profesorius (1979). 1993–99 Nacionalinio sveikatos instituto direktorius, 2000–10 Vėžio centro Niujorke prezidentas, 2010–15 Nacionalinio vėžio instituto direktorius. Amerikos filosofijos draugijos narys (1994). Mokslinių tyrimų pagrindinė sritis – organizmo ląstelių onkogenai ir jų reikšmė vėžio atsiradimui. Parašė knygas: Genai ir vėžio biologija (Genes and the Biology of Cancer 1993, su Robertu A. Weinbergu), Retrovirusai (Retroviruses 1997, su Johnu M. Coffinu ir Stephenu H. Hughesu), Mokslo menas ir politika (The Art and Politics of Science 2009).

Harold Eliot Varmus

Apdovanojimai

Alberto Laskerio apdovanojimas (1982, Jungtinių Amerikos Valstijų A. Laskerio fondas). Nobelio fiziologijos ir medicinos premija (1989, su J. M. Bishopu).