de Régnier Henri François Joseph (Anri Fransua Žozefas de Renj), slap. Hugo Vigny 1864 12 28Honfleur (Calvadoso departamentas, Žemutinės Normandijos administracinis regionas) 1936 05 23Paryžius, prancūzų rašytojas. Paryžiuje studijavo teisę. Prancūzų akademijos narys (1911). 19 a. 9 dešimtmetyje priklausė S. Mallarmé vadovaujamam poetų simbolistų būreliui (simbolizmas), siekė derinti simbolistų ieškojimus su parnasiečių vaizdų tapybiškumu ir tikslumu, buvo veikiamas Ch. M. Leconte’o de Lisle’io ir J. M. de Hérédia kūrybos. Eilėraščiuose (rinkiniai Seni ir romantiniai eilėraščiai / Poèmes anciens et romanesques 2 t. 1890–95, Kaimo ir dievų žaidimai / Jeux rustiques et divins 1897, Molio medaliai / Les Médailles d’argile 1900, Vandenų miestas / La Cité des eaux 1902, Sparnuotasis sandalas / La Sandale ailée 1906, Valandų veidrodis / Le Miroir des heures 1910, Vestigia flammae 1921, Flamma tenax 1928) liūdesio gaubiami parkų, rūmų, fontanų ir statulų paveikslai simbolizuoja džiaugsmo trumpalaikiškumą, atspindi autoriaus pesimistines nuotaikas. Romanuose Dviejų mylimoji (La Double maîtresse 1900), Išmintingo jaunuolio atostogos (Les Vacances d’un jeune homme sage 1903), Gyva praeitis (Le Passé vivant 1905), Meilės baimė (La Peur d’amour 1907), Herojinė Tito Bassi iliuzija (L’Illusion héroïque de Tito Bassi 1916), Nuodėmingoji (La Pécheresse 1920), Provincijos pramoga (Le Divertissement provincial 1925), Aš, ji ir jis (Moi, Elle, et Lui 1935), apsakymuose (rinkiniai Jaspio lazda / La Canne de jaspe 1897, Lako padėklas / Le Plateau de laque 1913, Prarasta laimė / Les Bonheurs perdus 1924) poetizavo 17–18 a. aristokratijos gyvenimą.
510