Schuchardt Hugo (Hugas Šùchartas) 1842 02 05Gotha 1927 04 21Graz, vokiečių kalbininkas. Dr. (1864). 1859–64 studijavo Jenos ir Bonos universitetuose. 1873–76 dėstė romanų filologiją Hallės, 1876–1900 Grazo universitetuose; profesorius (1873). Domėjosi kalbų kontaktais, romanų kalbomis, kreolinėmis kalbomis. Svarbiausi veikalai: Liaudies lotynų kalbos vokalizmas (Der Vokalismus des Vulgärlateins 3 t. 1866–68), Kreoliškosios studijos (Kreolische Studien 4 t. 1882–90), Apie fonetikos dėsnius. Prieš jaunagramatikius (Über die Lautgesetze. Gegen die Junggrammatiker 1885; kritikavo jaunagramatikių suformuluotus fonetikos dėsnius), Romanų ir keltų kalbos (Romanisches und Keltisches 1886), Romanų etimologijos (Romanische Etymologieen 2 t. 1897–99), Baskų ir romanų kalbos (Baskisch und Romanisch 1906), Kalbos kilmė (Sprachursprung 3 t. 1919–20), Bendrosios kalbotyros vademecum (Ein Vademecum der allgemeinen Sprachwissenschaft 1922).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.