Ivan Iljin

Iljin Ivan (rus. Иван Ильин; Ivanas Iljnas) 1883 03 28Maskva 1954 12 21Ciurichas (2005 perlaidotas Maskvoje), rusų filosofas, publicistas ir visuomenės veikėjas. Polit. m. dr. (1918).

1906 baigęs Maskvos universiteto Teisės fakultetą jame dėstė teisę ir teisės filosofijos istoriją; profesorius (1918). 1910–12 stažavo Berlyno Humboldtų, Freiburgo, Göttingeno, Heidelbergo, Marburgo ir Paryžiaus universitetuose. 1923–34 dėstė Rusų moksliniame institute Berlyne.1926–38 skaitė paskaitas Austrijoje, Belgijoje, Čekoslovakijoje, Jugoslavijoje, Latvijoje, Šveicarijoje ir Vokietijoje.

1921 išrinktas Maskvos psichologų draugijos pirmininku (paskutinysis). I. Iljinas buvo veiklus antibolševikas, kritikavo bolševikus už jų antikarinę ir antipatriotinę propagandą. 1922 suimtas (šeštą kartą) ir nuteistas mirties bausme, vėliau ji pakeista tremtimi iš Rusijos iki gyvos galvos. 1926 dalyvavo Paryžiuje vykusiame Rusijos baltųjų suvažiavime, po kurio tapo žinomas kaip Baltųjų judėjimo ir Rusų visuotinės karinės sąjungos ideologas. 1927–30 žurnalo Russkij kolokol redaktorius ir leidėjas (išleisti 9 numeriai). 1938 emigravo į Šveicariją. Skaitė nepolitinio turinio paskaitas.

Ivan Iljin

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Hegelio filosofija kaip mokymas apie Dievo ir žmogaus konkretumą (Filosofija Gegelja kak učenije o konkretnosti Boga i čeloveka 2 t. 1918), Filosofinė religijos prasmė. Trys kalbos (Religioznyj smysl filosofii. Tri reči 1925), Apie priešinimąsi blogiui jėga (O soprotivlenii zlu siloju 1925), Dvasinio atsinaujinimo keliai (Puti duchovnogo obnovlenija 1935), Kovos už nacionalinę Rusiją pagrindai (Osnovy bor′by za nacional′nuju Rossiju 1938), Religinės patirties aksiomos (Aksiomy religioznogo opyta 2 t. 1953), Kelias į akivaizdumą (Put′ k očevidnosti, išleista 1957), Dainuojanti širdis. Tylių stebėjimų knyga (Pojuščee serdce. Kniga tichich sozercanij, išleista 1958).

Rusų visuotinės karinės sąjungos periodiniuose biuleteniuose paskelbė straipsnių ciklą Mūsų užduotys (Naši zadači 2 t., išleista 1956) .