Mozžuchin Ivan (rus. Иван Мозжухин; Ivanas Mozžùchinas), nuo 1919 Mosjoukine, Mosjukine, Moskine 1889 09 26Kondol (Penzos sr.) 1939 01 18Neuilly-sur-Seine (Prancūzija), rusų kino aktorius, režisierius. Studijavo Maskvos universitete teisę. 1910–11 su Kijevo keliaujančia aktorių trupe vaidino provincijos teatruose. Iki 1917 vaidino Vvedenskio tautos namų trupėje bei Maskvos dramos teatre. 1912 debiutavo kine, greitai tapo garsiausiu rusų nebyliojo kino aktoriumi.
Ivan Mozžuchin
Kino vaidmenys
I. Mozžuchin. Casanovos vaidmuo filme Casanovos nuotykiai (1927, režisierius Alexandre’as Volkoffas; Kortičeli – Rina de Liguoro)
Ryškiausi vaidmenys Rusijos kine: Truchačevskis (Kreicerio sonata 1911, pagal L. Tolstojų), Karininkas‑Mavruša (Namelis Kolomnoje, pagal A. Puškiną, abiejų režisierius P. Čardyninas), Velnias (Kūčių naktis, pagal N. Gogolį, režisierius V. Starevičius, abu 1913), Daktaras Renė (Gyvenimas mirtyje 1914, režisierius J. Baueris), Stavroginas (Nikolajus Stavroginas 1915), Germanas (Pikų dama 1916, pagal A. Puškiną), Kunigaikštis Kasatskis (Tėvas Sergejus 1918, pagal L.Tolstojų, visų režisierius J. Protazanovas). 1919 emigravo į Paryžių. Žymiausi vaidmenys: Žiuljenas Vilandri (Paslapčių namai 1923), Edmundas Keanas (Kean, pagal A. Dumas, abiejų režisierius A. Volkovas), Roundghito‑Sing (Mogolų liūtas, režisierius J. Epsteinas, abu 1924), Matija Paskalis (Velionis Matija Paskalis 1926, pagal L. Pirandello, režisierius M. L’Herbier). 1926 išvyko į Holivudą, nusifilmavo filme Pasidavimas (1927, režisierius E. Slomanas), tačiau sėkmės nesulaukė.
Grįžęs į Europą filmavosi Vokietijoje ir Prancūzijoje, dažniausiai rusų emigrantų filmuose. Kūrė daugiausia romantiškus, paslaptingus, dažnai tragiškus vaidmenis; siekė, ypač emigracijos laikotarpiu, praplėsti savo ekraninio įvaizdžio ribas, vaidino komiškus personažus, domėjosi avangardine kino kalba.
Kita veikla
Sukūrė filmų: Karnavalo vaikas (L’enfant du carnaval 1921), Degantis laužas (Le Brasier ardent 1923), parašė scenarijų, eilių.
1933