Kolas Jakub (bltr. Якуб Колас; Jakubas Kòlasas), tikr. Kanstancin Mickevič (bltr. Канстанцiн Міцкeвіч) 1882 11 03Akinčycai (Minsko sr.) 1956 08 13Minskas, baltarusių rašytojas. Naujosios baltarusių literatūros ir literatūrinės kalbos vienas pradininkų. 1902 baigė Nesvyžiaus mokytojų seminariją, dirbo mokytoju. 1907–08 gyveno Vilniuje, 1908–1911 už revoliucinę veiklą kalintas Minske. Vilniuje išėjo J. Kolaso eilėraščių rinkinys Liūdesio dainos (Pesni žal′by 1910) ir apsakymų rinkinys Apsakymai (Apavjadanni 1912). Dalyvavo I pasauliniame kare. Nuo 1921 gyveno Minske, dėstė. 1929–56 Baltarusijos mokslų akademijos viceprezidentas. Per II pasaulinį karą gyveno Taškente.
Jakub Kolas
Kūryba
Kūrybai būdinga tikroviškumas, liaudiškumas, yra tautosakos elementų. Prozai (rinkiniai Gimtieji vaizdai / Rodnyje z′javy 1914, Pirmieji žingsniai / Peršyje kroki 1925, Gyvenimo platybėse / Na prastorach žyccja 1926 ir kiti) būdinga tematikos įvairovė, vaizdinga liaudies kalba. Kai kurie socialiniai psichologiniai apsakymai tapo chrestomatiniais, filosofinio turinio alegoriniai apsakymai (rinkinys Gyvenimo pasakos / Kazki žyccja 1921) papildė baltarusių novelistiką. Poemoje Naujoji žemė (Novaja zjamlia 1923) pateikiama plati 19 amžiaus pabaigos liaudies gyvenimo panorama, vaizduojami ryškūs socialiniai prieštaravimai, atskleidžiamas dvasinis darbo žmogaus grožis. Romantinėje poemoje Symonas muzikantas (Symon-muzyka 1925) vaizduojama iš liaudies kilusio talentingo kūrėjo tragiška lemtis. Poema pasižymi turinio ir formos harmonija, raiškos priemonių gausa, ritmika, dainingumu. Psichologinių autobiografinių apysakų trilogijoje Kryžkelėse (Na rostanjach 1923–54) parodoma 20 amžiaus pradžios baltarusių inteligentijos idėjinė raida. I pasaulinio ir Rusijos pilietinio karo temai skirta apysaka Liūnas (Drygva 1933), pjesės Karas karui (Vajna vajne), Polesės giriose (U puščach Palessja, abi 1938). II pasauliniio karo metų poezijai būdinga patriotizmas. Poemoje Žvejo troba (Rybakova chata 1947) vaizduojamas Lenkijos valdžios engiamų Vakarų Baltarusijos žmonių gyvenimas. Dar parašė kūrinių vaikams, publicistinių ir literatūros kritikos straipsnių. Praplėtė baltarusių literatūros tematiką, žanrų ir stilių įvairovę, papildė baltarusių poeziją gamtos lyrika.
Į lietuvių kalbą J. Kolaso eilėraščiai pradėti versti 20 amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Apsakymų išspausdinta Baltarusių prozos antologijoje (1949), išleista poezijos rinkinys Oi jūs, godos godos… (1962), apysakų knyga Gyvenimo platybėse. Liūnas (1980, vertė E. Liegutė).
176