Pigalle Jean-Baptiste (Žanas Batistas Pigãlis) 1714 01 26Paryžius 1785 08 21Paryžius, prancūzų skulptorius. Vienas žymiausių 18 a. vidurio Prancūzijos skulptorių.

J.-B. Pigalle. Vaikas su paukščių narveliu (Sèvres’o biskvitas, 1750)

Nuo 1722 mokėsi pas R. Le Lorrainą ir J.‑B. Lemoyne’ą. 1736–39 gyveno Romoje. Paryžiaus karališkosios tapybos ir skulptūros akademijos narys (1744), šios akademijos profesorius (nuo 1752), rektorius (nuo 1777), kancleris (1785). Buvo Liudviko XV rūmų dailininkas. Ankstyvojo laikotarpio kūrybai būdinga baroko (teatrališkumas, patosas), rokoko (grakšti kompozicija, gyvybingumas), vėlyvesnei – klasicizmo bruožai. Sukūrė alegorinės ir mitologinės (Merkurijus, užsirišantis sandalą 1744), religinės tematikos skulptūrų, kompozicijų su vaikais (Vaikas su paukščių narveliu 1750), antkapinių paminklų (grafo H. d’Harcourt’o Dievo Motinos katedroje Paryžiuje, 1776, maršalo Maurice’o de Saxe’o Šv. Tomo bažnyčioje Strasbūre, 1753–76), statulų (Nuogas Voltaire’as 1776), skulptūrinių biustų (markizės de Pompadour, 1751, T. A. Desfriches’o ir jo juodaodžio tarno Paulio, 1760, Denis Diderot 1777).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką